Nuotrauka iš projekto BALTIC SEA UNDERGROUND INNOVATION NETWORK (BSUIN)
Vykdomi projektai
EPSILON: European Platform for Data Science: Incubation, Learning, Operations and Network
Projekto (EPSILON: European Platform for Data Science: Incubation, Learning, Operations and Network) santrauka
Tarptautinis projektas EPSILON (Europos duomenų mokslo platforma: inkubavimas, mokymasis ir tinklaveika) yra skirtas Europos gerųjų duomenų mokslo iniciatyvų pritaikymui aukštojo mokslo institucijoms, turinčioms duomenų mokslo ir verslumo skatinimo disciplinas.
Projekto tikslai
Patobulinti Europos gerųjų duomenų mokslo iniciatyvų (European Data for Good initiatives) veiklos modelius ir sukurti efektyvius valdymo įrankius. Projektu kartu siekiama įsteigti Europos žinių platformą ir įkurti naują iniciatyvą „Data for Good“ Lietuvoje. Įgyta patirtis ir žinios bus pritaikytos, tikslinei grupei skirtos mokymosi medžiagos studentams, universiteto dėstytojams ir duomenų mokslo entuziastams, sukūrimui.
Projekto rezultatai
- Išanalizuoti suinteresuotųjų šalių poreikiai „Data for Good“ srityje visoje Europoje
- Parengta interaktyvi duomenų platforma ir efektyvaus verslo organizavimo duomenų programų rinkinys.
- Įkurta „Data for Good“ iniciatyva Lietuvoje;
- Sukurta skaitmenizuota gerųjų iniciatyvų duomenų bazė Lietuvoje.
- Parengta mokymo ir mokymosi medžiaga.
Projekto partneriai
|
1. Duomenų mokslo socialinei gerovei asociacija (DSSG PT) |
Portugalija |
|
Portugalija |
|
|
Kipras |
|
|
Vokietija |
Sutarties Nr. 2021-1-DE01-KA220-HED-000029711
Projekto vykdymo laikotarpis: 2022 02 – 2025 01
Projektas dalinai finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
„UNIcorn“ projektas spartinantis mokslu grįstų inovacijų diegimą ir verslumą
Projekto (UNIcorn: Fostering Knowledge Transfer from Universities to Business – Innovation to Unicorn) santrauka
Tarptautinio projekto UNIcorn tikslas - plėtoti technologijų perdavimo procesus mokslo ir studijų institucijose ir intensyvinti verslumo ugdymą.
Platesni šio projekto siekiai – stiprinti Baltijos regione veikiančių mokslo ir studijų institucijų pajėgumus komercinti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstus sprendimus, plėtoti partnerystes su verslo įmonėmis ir ugdyti verslumą. VU įsitraukimas į Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) veiklas atveria naujas galimybes efektyviau integruotis į organizacijos inovacijoms skirtas žinių ir inovacijų bendruomenes ir jų kuriamas mokslo ir verslo partnerystes.
„Projektas „UNIcorn“, į kurio veiklas bus įtraukiami ir projekto dalyvių ekosistemų ir verslo partneriai, prisidės prie vadinamosios universitetų „trečiosios misijos“ stiprinimo. Bendradarbiaujant su vietos ar regiono universiteto ekosistemos partneriais, be tradicinių universiteto tikslų, kaip studijos ir moksliniai tyrimai, universiteto socialinis ir ekonominis vaidmuo įveikiant visuomenės iššūkius stiprėja.
Pagrindinis VU Verslo mokyklos tikslas projekte – stiprinti antreprenerystės ir inovacijų plėtrai reikalingas kompetencijas. Taip pat darnios ekosistemos tarp mokslo ir verslo užtikrinimas, pasaulinės mokslo komercinimo praktikos integravimas į universitetą, mokslu grįsti strateginiai sprendimai, užtikrinantys Lietuvos ekonominį konkurencingumą, yra natūralus universiteto tikslas ir kartu plataus spektro veikla.
Projekto partneriai
|
|
|
|
Estija |
|
|
Estija |
|
|
Estija |
|
|
Latvija |
|
|
Ispanija |
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021 07 - 2023 06
Projektas finansuojamas Europos inovacijos ir technologijų instituto (EIT) per „HEI Innitiative, Europos Sąjungos lėšomis.
TERRAGOV: TEACHING INSTITUTIONAL RESILIENCE AND PROMPT REACTION TO CRISIS: GOOD GOVERNANCE EXPERIENCES IN EUROPE
Projekto TERRAGOV: TEACHING INSTITUTIONAL RESILIENCE AND PROMPT REACTION TO CRISIS: GOOD GOVERNANCE EXPERIENCES IN EUROPE santrauka
Projektas TERRAGOV prisideda prie gerojo valdymo praktikų duomenų bazės kūrimo. Projekto metu universitetų tinklas sieks stiprinti institucinį atsparumą krizių metu, įtraukiant tiek viešuosius, tiek privačiuosius visuomenės veikėjus.
Projektu taip pat siekiama sukurti gerųjų praktikų duomenų bazę, kaip užtikrinti studentų, kaip būsimų aktyvių visuomenės veikėjų, įtraukimą ir dalyvavimą nacionaliniu lygmeniu.
Projekto rezultatai
- Gero valdymo srities atvejų analizė partnerių šalyse.
- Jungtinis leidinys apie institucinio atsparumo ir gero valdymo palyginamąją analizę visoje Europoje
- Atvirų švietimo išteklių talpykla
- TERRAGOV el. mokymosi platforma.
Projekto partneriai
- University of Iceland, Iceland
- Bucharest University of Economy, Romania
- The Faculty of Economics & Business, University of Zagreb, Croatia
- Universidad Complutense Madrid, Spain
- Omega Trust, Romania
Sutarties nr. 2020-1-IS01-KA203-065832
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020 09 - 2022 12
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
PASGOP: PROJECTIFICATION AND SUSTAINABLE GOVERNANCE OF PROJECTS
Projekto PASGOP: PROJECTIFICATION AND SUSTAINABLE GOVERNANCE OF PROJECTS santrauka
Projektas siekia sustiprinti dėstytojų ir studentų mobilumą ir skatinti dalyvaujančių šalių internacionalizaciją.
Projekto tikslai:
a. Aukštojo mokslo, skiriant įpatingą dėmesį magistro studijoms, tobulinimas, internacionalizuojant dalyvaujančių šalių (Islandijos, Lietuvos ir Serbijos) studentų kursus, pritaikytus atsižvelgiant į poreikius bei pritaikant formatą (paskaitos, interaktyvūs mokymai ir dirbtuvės) ir turinį (novatoriškas požiūris į projektų valdymą);
b. Sukurtas studijų modulis tvaraus projektų valdymo kontekste;
c. Sustiprintas universitetų dėstytojų ir personalo bendradarbiavimas, mobilumas ir kompetencijos, reikalingos organizuojant modulį;
d. Sustiprintas studentų mobilumas.
Projekto rezultatai
- Integruoti tvarumą užtikrinančius principus projektų valdymo studijų modulyje partnerių institucijose
- Įgyvendinti „pilotinį“ modulį konsorciumo universitetuose.
Projekto partneriai
- University of Iceland, Iceland
- Univerzutet u Beogradu, Serbia
Sutarties nr. 2020-1-IS01-KA203-065833
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020 09 - 2023 08
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
VALSTYBĖS GYVAVIMO PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMOSE NAUDINGUMO VERTINIMAS
Projekto VALSTYBĖS GYVAVIMO PENSIJŲ KAUPIMO SISTEMOSE NAUDINGUMO VERTINIMAS santrauka
Tyrimo metu planuojama įvertinti valstybės dalyvavimo pensijų kaupimo sistemose rezultatus bei naudą makroekonominiu, kaupimo dalyvių interesų apsaugos bei socialiniu aspektais pasirinktose Rytų ir Centrinės Europos šalyse per paskutinių 20 metų laikotarpį ir tuo pagrindu prognozuoti būsimus rezultatus bei valstybės dalyvavimo naudą; pasiūlyti fiskalinius, ekonominius bei socialinius pensijų sistemos pokyčius, galinčius padidinti valstybės dalyvavimo naudą makro ir mikro lygiu. Atliekant tyrimą bus nustatyti esminiai kriterijai, kurie leistų įvertinti pensijų kaupimo sistemos rezultatyvumą bei valstybės dalyvavimo joje naudingumą. Taikant matematinio modeliavimo metodus bus sudarytas valstybės dalyvavimo pensijų kaupimo sistemose ekonominio naudingumo vertinimo modelis ir juo remiantis įvertintas valstybės dalyvavimo pensijų kaupimo sistemose ekonominis naudingumas. Taip pat bus pateikti pasiūlymai dėl valstybės dalyvavimo pensijų kaupimo sistemose strategijos tobulinimo, kuris leistų maksimizuoti dalyvavimo naudą makro ir mikro lygiu.
Projekto rezultatai
Tyrimo rezultatus planuojama publikuoti 4-iuose moksliniuose straipsniuose
Projekto jungtinė tyrėjų grupė
Prof. dr. Tadas Gudaitis
prof. dr. Teodoras Medaiskis
dr. Virginija Poškutė
Jaroslav Mečkovski
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020 03 – 2022 12 .
Projektas finansuojamas Lietuvos mokslo tarybos
ARPEL4Entrep: Integrated RPL & APEL Level 6 Accredited Online Programme for Entrepreneurs
Projekto ARPEL4Entrep: Integrated RPL & APEL Level 6 Accredited Online Programme for Entrepreneurs santrauka
Projekto tikslas yra panaudojant partnerių tinklo infrastruktūrą ir kompetencijas e-mokymosi srityje bei kolektyvinę partnerių patirtį, sukurti neformaliuoju ir savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimo programą, kuri paskatintų antreprenerius įgyti 180 ECTS kreditus, prilyginamus bakalauro laipsniui.
Sukurta ARPEL studijų programa patvirtins dalyvių patirtį ir jų akademinių žinių lygį, leidžiantį jiems tęsti tolimesnes, Magistro laipsnį suteikiančias, studijas , jei jie to pageidauja.
ARPEL bakalauro programa bus papildyta tinkamais nuotolinių kursų dalykų moduliais, įskaitant naujovišką žaidimu pagrįstą mokymąsi bei galutinį mokslinių tyrimų projektą.
Ši trijų pakopų programa suteiks galimybę dalyviams įgauti reikiamus 180 ECTS kreditus.
Projekto partneriai
- Advenio eAcademy, Malta
- University of Bari Aldo Moro, Italy
- University of Ioannina, Greece
- University of Zilina, Slovakia
- EUCEN – European University Continuing Education Network, Spain
- AllSecure Ltd – eBusiness Systems, Malta
Sutarties nr. 2020-1-IS01-KA203-065832
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020 09 – 2023 08
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Erasmus+ programos lėšomis.
Įgyvendinti projektai
BALTIC SEA UNDERGROUND INNOVATION NETWORK - BSUIN | INTERREG BALTIC SEA REGION
BALTIC SEA UNDERGROUND INNOVATION NETWORK - BSUIN | INTERREG BALTIC SEA REGION
Vilniaus universiteto Verslo mokykla kartu su partneriais iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių dalyvauja tarptautiniame projekte The Baltic Sea Underground Innovation Network (BSUIN).
Projekto tikslas
Išvystyti Baltijos jūros regione esančių požeminių laboratorijų tinklą ir plėsti jų teikiamas galimybes verslui, visuomenei ir inovacijų kūrimui. Visos projekte dalyvaujančios kasyklos turi sukūrusios unikalią infrastruktūrą, kurią galima pritaikyti verslo ir mokslo poreikiams tenkinti ir jų sinergijų generavimui. Pavyzdžiui, Švedijoje jose laidojamos branduolinės atliekos, atliekami susiję moksliniai ir komerciniai tyrimai, Vokietijoje labiausiai propaguojamas turizmas, Suomijoje saugojami virtualūs duomenys, atliekami tyrimai byloja apie tai, kad dėl stabilios temperatūros ir aibės kitų parametrų įmanoma esamą infrastruktūrą pritaikyti žuvininkystei, žemės ūkiui ir kt. sritims. Požeminėse kasyklose įkurtose laboratorijose turima patirtis yra labai skirtinga, o tai – vienas didžiausių šio projekto privalumų, kadangi įmanoma viso partnerių tinklo pagrindu formuoti ekonomiškai gyvybingą klasterį, kuris ateityje galėtų tapti sėkmingai veikiančia platforma, konkurencinga net tarptautiniu lygmeniu.
Projekto partneriai
|
Suomija |
|
|
Suomija |
|
|
Lenkija |
|
|
Švedija |
|
|
Lenkija |
|
|
Vokietija |
|
|
Vokietija |
|
|
Lietuva |
|
|
Lenkija |
|
|
Latvija |
|
|
Rusija |
|
|
Rusija |
|
|
Švedija |
|
|
Estija |
Projekto tinklapis: http://bsuin.eu/
Projekto vykdymo laikotarpis: 2017-2020
Projektas dalinai finansuojamas Interreg Baltijos Jūros Regiono programos lėšomis.
EUL: EMPOWERING UNDERGROUND LABORATORIES NETWORK USAGE
EUL: EMPOWERING UNDERGROUND LABORATORIES NETWORK USAGE
Projekto santrauka
Vilniaus universiteto Verslo mokykla kartu su partneriais iš Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Lenkijos ir kitų Baltijos jūros regiono šalių dalyvauja tarptautiniame projekte „Empowering Underground Laboratories network Usage“.
Projekto tikslas
Sustiprinti Baltijos jūros regione esančių požeminių laboratorijų tinklą ir plėsti jų teikiamas galimybes verslui, visuomenei ir inovacijų kūrimui. Visos projekte dalyvaujančios kasyklos turi sukūrusios unikalią infrastruktūrą, kurią galima pritaikyti verslo ir mokslo poreikiams tenkinti ir jų sinergijų generavimui.
Projektu vykdomos tęstinės projekto "Baltic Sea Underground Innovation Network" veiklos.
Veiklos tikslai
Validuoti sukurtų paslaugų koncepcijas požeminių laboratorijų asociacijai (EUL) ir atskiroms požeminėms laboratorijoms.
VU Verslo mokykla koordinuoja WP4: Validation of Outreach Strategies
Projekto partneriai
|
Suomija |
|
|
Suomija |
|
|
Lenkija |
|
|
Švedija |
|
|
Lenkija |
|
|
Vokietija |
|
|
Vokietija |
|
|
Lietuva |
|
|
Lenkija |
|
|
Latvija |
|
|
Rusija |
|
|
Rusija |
|
|
Švedija |
|
|
Estija |
Projekto vykdymo laikotarpis: 2021 01 – 2021 12
Projektas dalinai finansuojamas Interreg Baltijos Jūros Regiono programos lėšomis.
Y KARTOS ASMENINIŲ FINANSŲ VALDYMO ĮGŪDŽIŲ LIETUVOJE TYRIMAS | ESF
Y KARTOS ASMENINIŲ FINANSŲ VALDYMO ĮGŪDŽIŲ LIETUVOJE TYRIMAS | ESF
Vilniaus universiteto Verslo mokyklos mokslinės vasaros praktikos vadovas prof. Tadas Gudaitis ir studijų programos Tarptautinis verslas anglų kalba II kurso studentas Mykolas Baranauskas nuo 2019-07-01 vykdo mokslinės vasaros praktikos projektą tema „Y kartos asmeninių finansų valdymo įgūdžių Lietuvoje tyrimas“, kuris yra bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3.-LMT-K-712-15-0148) pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).
Projekto trukmė – 2 mėn.
Projekto tikslas.
Išanalizavus Lietuvos Y kartos (angl. millennials) gyventojų finansų valdymo įgūdžių lygį ir palyginus tarptautiniame kontekste, identifikuoti veiksnius, kurių taikymas galėtų prisidėti prie Y kartos gyventojų finansinio raštingumo didinimo bei aktyvaus asmeninių finansų valdymo.
Projekto santrauka.
Aukštas finansinis raštingumas yra svarbus visoms visuomenės grupėms, tačiau ypač svarbu, jog jauni asmenys pradėdami savarankiško gyvenimo pradžią – gaudami pajamas, bei patirdami išlaidas, gebėtų tinkamai jas planuoti ir pasirinktų jų poreikius atitinkančius finansinius sprendimus. Todėl tyrime pasirinkta analizuoti jaunosios kartos – Y kartos (angl. millennials) – gyventojų finansų valdymo įgūdžių lygį ir identifikuoti veiksnius, kurių taikymas galėtų prisidėti prie Y kartos gyventojų finansinio raštingumo didinimo bei aktyvaus asmeninių finansų valdymo.
PROJEKTAS „PAGAUK VERSLUMO VĖJĄ“ | ESF
PROJEKTAS „PAGAUK VERSLUMO VĖJĄ“ | ESF
Vilniaus universiteto Verslo mokykloje (toliau – VU VM) 2018 m. startavo VU VM inicijuotas, finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, 24 mėn. projektas „Pagauk verslumo vėją!” (toliau – projektas), kurio biudžetą sudaro daugiau nei 300 000 eurų. Šio projekto pagrindinis tikslas – ugdyti studentų ir dėstytojų verslumo ir kūrybiškumo kompetencijas komandose, jungiančiose technologijų, biomedicinos ir fizinių mokslų atstovus su humanitarinių, socialinių, menų sričių atstovais; kelti įvairių sričių dėstytojų kvalifikaciją, ugdyti komandinio darbo įgūdžius, įgyvendinant socialinio verslumo kompetencijų ugdymo planą.
2018 m. birželio – spalio mėn. vyko aktyvus verslumo mokymų dėstytojams ciklas, kurių metu dėstytojai dirbo multidisciplininėse grupėse. Mokymuose aktyviai dalyvavo daugiau nei 60 dėstytojų (docentai, lektoriai, jaunesnieji asistentai, partnerystės docentai, profesoriai), iš skirtingų Universiteto fakultetų ir padalinių, t. y. Filosofijos, Fizikos, Filologijos (Užsienio kalbų institutas), Komunikacijos, Istorijos, Kauno ir Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetų, Gyvybės mokslų centro (Biomokslų instituto) bei Verslo mokyklos. 47 dėstytojams, išklausiusiems ne mažiau kaip 24 val. mokymų, buvo įteikti pažymėjimai. Tarpdisciplininės dėstytojų grupės sukūrė ugdymo aplinką, kuri lavina dalyvių tarpdisciplininį bendradarbiavimą taikant aktyvaus mokymosi metodus, t. y. mažiausiai 50% mokymo laiko dalyviai – dėstytojai dirbo nedidelėse tarpdisciplininėse komandose, spręsdami praktines užduotis. Mokymų temos: „Kokiu mokytoju tiki suaugę žmonės?“, „Verslumo ugdymas“, „Kūrybingumo ugdymo, inovacijų kūrimo ir problemų sprendimo metodai“, „Komandinio darbo metodai“, „Talentų ir lyderystės ugdymas“, „Aktyvieji mokymo metodai“, „Inovacijų taikymas ugdymo procese“, „Investicijų pritraukimo galimybės“, „Projektų valdymas“.
Neįkainuojama šio projekto pridėtinė vertė dėstytojams – kompetencijos tobulinimas, susipažįstant su pažangia verslumo ir kūrybingumo ugdymo koncepcija ir naujais dėstymo metodais, galimybė įsitraukti į kitas projekto veiklas prisijungiant prie mentorių – fasilitatorių komandos, kur 10 mokymuose dalyvavusių dėstytojų dirbo su 10 tarpdisciplininių studentų komandų, sprendusių pateiktus verslo įmonių iššūkius.
KULTŪROS IR KŪRYBINIŲ INDUSTRIJŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS, SKATINANT SOCIALINES INOVACIJAS IR VERSLUMĄ REGIONUOSE | LKT
Tyrimo originalumas ir naujumas: Formuojant dabartinės ekonominės sistemos politiką vis didesnis dėmesys skiriamas talento, kūrybingumo ir inovacijų analizei. Nacionalinėje Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ pagrindiniu strateginiu visuomenės pokyčių skatinimo būdu pripažįstamas kūrybingos ir atviros asmenybės formavimas. Kultūros ir kūrybinėse industrijose skatinamos kūrybingumo raiškos tampa tiek socialinę, tiek ekonominę raidą skatinančiu veiksniu ir prisideda prie socialinių inovacijų generavimo. Lietuvos regionų plėtros strategijose akcentuojamas kultūros sektoriaus vaidmuo ir investicijų į regionus būtinybė, tačiau nėra pateikiamos aiškios regionų plėtros gairės.
Projekto tikslas: Nustatyti kūrybinių industrijų plėtros veiksnius ir parengti gaires kultūros politikai Lietuvos regionuose.
Projekto uždaviniai:
1) Atlikti teorinę kūrybinių industrijų plėtros regionuose aspektų/modelių analizę;
2) Išanalizuoti Lietuvos kūrybinių industrijų regionuose statistinius rodiklius;
3) Ištirti Dzūkijos regiono vietos savivaldos, kultūros organizacijų ir NVO bei bendruomenių atstovų požiūrį/nuostatas/nuomonę/ir pan. į vietovėje esamą potencialą ir reikiamus pokyčius, reikalingus efektyviam KKI pritaikymui socialinėms inovacijoms plėtoti;
4) Remiantis teorinio ir empirinio tyrimo rezultatais pateikti rekomendacijas kūrybinių industrijų plėtros regionuose gairėms.
Projektas finansuotas: Lietuvos Kultūros tarybos pagal kultūros programą "Kultūros tyrimai"
Projekto įgyvendinimo trukmė: 22 mėn.
.png)
PUBLIC ENGAGEMENT INNOVATIONS FOR HORIZON (PE2020)
PUBLIC ENGAGEMENT INNOVATIONS FOR HORIZON (PE2020)
Sėkmingai baigtas įgyvendinti tarptautinis mokslo projektas PE2020
Įgyvendinant PE2020 Public Engagement Innovations for Horizon 2020 siekiama identifikuoti, išanalizuoti ir sukurti naujas inovatyvias visuomenės įsitraukimo į mokslą (mokslo projektus, mokslo programas) priemones užtikrinant dinamišką valstybės valdymą. Projekto metu (1) sukurtas naujas politikos vertinimo instrumentas mokslo politikos dalyviams, kuris leis identifikuoti, vertinti ir sėkmingai perduoti inovatyvias visuomenės įtraukimo patirtis tarp Europos šalių, (2) sukurtas esamų visuomenės įtraukimo inovacijų katalogas, (3) apžvelgtos kelios visuomenės įtraukimo praktikos, susijusios su Horizon 2020 programos iššūkiais ir (4) sukurtas vieša prieiga prie visuomenės įtraukimo vertinimo instrumento. Šis projektas finansuojamas remiant Europos Komisijai pagal 7 Bendrąją programą.
PE2020 praplės Europos ir nacionalinių mokslo politikos atstovų galimybes įtraukti visuomenę į sprendimų priėmimą, suteikiant naujus atviros prieigos visuomenės įsitraukimo instrumentus, kurie bus įtraukti į Europos programos Horizon 2020 reikalavimus ir įgyvendinimo procesą.
Projekto partneriai:
National Consumer Research Centre (Part of University of Helsinki) (Suomija) (koordinatorius)
University of Helsinki (Suomija)
University of Lapland (Suomija)
Aarhus University (Danija)
Labaratotorio di Scienze Della Cittadinanza (Italija)
Vilniaus universiteto Verslo mokykla (Lietuva)
Projekto rezultatai
Boosting public and societal engagement
Conceptualisation of Innovative Public Engagement
Projekto trukmė:
2014 vasaris - 2017 sausis
VU VM tyrimo grupė:
Tyrimo grupės vadovė: dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė
Vyriausias mokslo darbuotojas dr. Vytautas Dikčius
Mokslo darbuotoja dr. Loreta Tauginienė
 |
|
Regions4Future: Enabling policy mix tool and training to expand 5G&AI for regional single market development
Projekto santrauka
Padidinti Baltijos jūros regioninių institucijų bei savivaldų įsitraukimą ir supratimą apie DI ir 5G galimybes, bei pasiūlyti patarimų ir veiksmų regioninių inovacijų sistemų stiprinimui:
- Sukuriant „Policy-mix tool“;
- Sukuriant į tikslą orientuotus tinklaveikos organizaciją;
- Sukuriant patirties dalinimosi platformą.
Projekto partneriai
|
Suomija |
|
|
Lenkija |
|
| NCE Media | Norvegija |
Projekto vykdymo laikotarpis: 2020 10 – 2021 09
Projektas dalinai finansuojamas Interreg Baltijos Jūros Regiono programos lėšomis.
KULTŪROS ANTREPRENERYSTĖS GEBĖJIMŲ UGDYMAS LIETUVOS REGIONUOSE, SKATINANT VIETOS BENDRUOMENIŲ VERSLUMĄ | LKT
Kūrybinės industrijos laikomos paslaugų ekonomikos branduoliu ir yra svarbios ne tik paslaugų kūrimui, bet ir užtikrinant šalies ar atskiro regiono ekonominę ir socialinę gerovę.
Paskatinus vietos bendruomenių kūrybiškumą ir verslumą, suteikus žinių ir gebėjimų Lietuvos regionuose būtų galima pasiekti spartesnę kūrybinių industrijų plėtrą regionuose, kurios galėtų būti viso regiono ekonominės geroves branduolys.
Projekto metu Vilniaus universiteto Verslo mokykla surengė Inovacijų valdymo ir kūrybiškumo mokymus kūrybos ir kultūros darbuotojams. Mokymų metu dalyviai buvo supažindinami su inovacijų kūrybinėse industrijose pobūdžiu ir poveikiu regionų ekonominiam ir socialiniam gyvybingumui. Dalyviai sužinojo apie inovacijų kūrimo ir įgyvendinimo procesą, išmoko taikyti kūrybiškumo skatinimo metodus, įgijo gebėjimų dirbti diversifikuotoje inovacijų kūrimo komandoje.
Projekto tikslas: spartinti kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvos regionuose ugdant vietos bendruomenių kūrybiškumą ir verslumą.
Projektas finansuotas: Lietuvos Kultūros tarybos pagal kultūros programą "Kvalifikacijos kėlimas"
Projekto įgyvendinimo trukmė: 9 mėn.
UTENOS REGIONŲ KKI PLĖTROS GALIMYBIŲ STRATEGIJA IR JOS ĮGYVENDINIMO KRITERIJAI | LKT
UTENOS REGIONŲ KKI PLĖTROS GALIMYBIŲ STRATEGIJA IR JOS ĮGYVENDINIMO KRITERIJAI | LKT
Tyrimo aktualumas: Dėl emigracijos ir gimstamumo situacijos Lietuvos regionuose žmonių skaičius mažėja sparčiau nei miestuose, bendruomenės sensta, ko pasekoje kultūrinės veiklos ir kultūros prieinamumas mažėja.
Regionų kultūros būklė yra susijusi su bendromis demografinėmis ir socialinėmis Lietuvos regionų problemomis - visuomenės senėjimas, intensyvi regioninė emigracija sąlygoja neigiamus demografinius pokyčius, auga socialinė fragmentacija. Derinant šias iniciatyvas "iš apačios" (įgalinant ir skatinant bendruomenes, skatinant bendradarbiavimą tarp bendruomenių, verslo ir NVO) bei regionų politikos investicijas į infrastruktūrą "iš viršaus" (valstybės investicijų programos bei ES struktūrinių fondų lėšos) galima priešintis fragmentacijai ir stiprinti kultūrinius bendruomenių ryšius, tačiau patirtis rodo, kad iš šios iniciatyvos susiduria su specifinėmis problemomis. Neigiami demografiniai procesai, infrastruktūros netolygumas, nesuderinta įvairių sričių valstybės politika ir visuomenės fragmentacija pagrindžia poreikį naujų specifinių bendrųjų kompetencijų, kurios svarbios ir užtikrinant efektyvią regionų kultūros įstaigų veiklą ir skatinant jų inovatyvumą.
Projekto veiklos: Projekto metu bus atliekamas pilotinis Utenos miesto ir Utenos rajono savivaldybių kultūros ir kūrybinių industrijų pokyčio vertinimas. Bus tiriami regiono strategijų dokumentai, jų taikymo rezultatai (statistiniai rodikliai), bei pateikiamos plėtros galimybių gairės. Remiantis Utenos pavyzdžiu bus suformuota rodiklių visuma, kurios pagrindu bus galima atlikti visų šalies regionų lyginamąją analizę.
Projektas finansuotas: Lietuvos Kultūros tarybos pagal kultūros programą "Kultūros tyrimai"
Projekto įgyvendinimo trukmė: 22 mėn.
VU TVM KOKYBĖS VADYBOS MODELIO ATNAUJINIMAS IR TARPTAUTINIS AKREDITAVIMAS
VU TVM KOKYBĖS VADYBOS MODELIO ATNAUJINIMAS IR TARPTAUTINIS AKREDITAVIMAS
Projekto esmė:
VU TVM vidinę studijų kokybės vadybos sistemą, užtikrinančią studijų kokybę, tobulina atsižvelgdama į „Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo nuostatas ir gaires“. Atnaujinami strateginiai dokumentai, rengiamos ir atnaujinamos studijų rezultatų stebėsenos, kreditų kaupimo sistemos, peržiūrimi mokymosi resursai, rengiami studijų programų vadovai. Taip pat kuriamos studentų konsultavimo ir mentoriavimo metodikos, kurios skatina studentus kurti, plėtoti ir įgyvendinti verslo projektų idėjas, atveria daugiau įsidarbinimo galimybių. Šiomis veiklomis siekiama suaktyvinti VU TVM bendruomenės verslumą.
Projekto metu diegiamas žinių perdavimo rinkai (knowledge transfer) procesas bei “pilno įsikainojimo” (full costing) sistema. Aktyviai bendradarbiaujant su užsienio aukštosiomis mokyklomis, yra perimama jų patirtis minėtose srityse. Ypatingas dėmesys skiriamas VU TVM darbuotojų, užtikrinančių visų mokyklos veiklos sričių kokybę, gebėjimams ugdyti.
Atnaujinta vidinė studijų kokybės sistema užtikrins, kad VU TVM ugdytų veiklius, kūrybingus, iniciatyvius, tolerantiškus, plataus akiračio, pareigingus ir atsakingus savo šalies bei šiuolaikinės visuomenės narius. Šios kompetencijos VU TVM absolventams suteiks išskirtinumo darbo rinkoje.
Projekto tęstinumas: