Koronavirusas COVID-19 privertė persitvarkyti daugelį gyvenimo sričių, taip pat iš esmės pakeitė darbo, studijų organizavimą. Prasidėjus antrai karantino savaitei visi pajutome, kad darbas ir mokymas(is) nuotoliniu būdu kelia nemažai iššūkių. Praktiniais patarimais, kaip juos įveikti kuo sklandžiau, dalijasi VU Verslo mokyklos partnerystės docentas, GoodPeople.lt konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.
Darbas nuotoliniu būdu ištiko netikėtai
Prieš daugiau nei 10 metų, per praėjusią ekonominę krizę, turėjau atsisakyti samdomo darbo biure ir pradėjau dirbti nuotoliniu būdu. Man tai patiko. Kai prieš daugiau nei 4 metus įkūrėme įmonę „GoodPeople“, nusprendėme darbus organizuoti virtualiame biure ir visa komanda dirbti nuotoliniu būdu. Iki šiol tai darome ir darysime toliau, kaip ir visi, mokydamiesi iš patirties šiomis karantino sąlygomis.
Kovo mėnesio pradžioje vedžiau seminarą vienos įmonės darbuotojams ir diskutavome apie darbą iš namų. „Norėčiau, kad mano įmonė sudarytų tam sąlygas, bet nemanau, kad greitu metu taip nutiks“, – kalbėjo seminaro dalyviai.
Tuo metu nė vienas negalvojome, kad situacija susiklostys būtent taip. Dabar visi tos ir kitų įmonių darbuotojai dėl COVID-19 grėsmės dirba nuotoliniu būdu. Per kelias dienas Lietuvos organizacijose daug kas pasikeitė – nuotoliniu būdu vyksta susirinkimai, individualios konsultacijos ir pokalbiai, studijos, pamokos, dėstymas.
Dažnam šiandien kyla klausimas: kaip efektyviai dirbti nuotoliniu būdu? Kaip nesiblaškyti tarp skirtingų veiklų ir koncentruotis į tai, ką tuo metu reikia atlikti?
Kas svarbu dirbant ar studijuojant namuose?
Dalijuosi patirtimi, kaip efektyviai dirbti (ar studijuoti) ir kaip vesti paskaitas nuotoliniu būdu, nes tą jau teko išbandyti pirmosiomis karantino dienomis VU Verslo mokykloje. Suprantu, kad šiuo metu kiekvienas žmogus susiduria su savitais nuotolinio darbo iššūkiais, tad ir vieno recepto nėra, todėl kiekvienas turėtume paieškoti ir rasti sau tinkamą formą, kaip efektyviai dirbti šiomis naujomis sąlygomis.
Tinkamos vietos įsirengimas
Jei tik įmanoma, įsirenkite kokią nors atskirą, tik savo darbui ar studijoms skirtą vietą. Ne virtuvės stalą, ne svetainės staliuką, o atskirą darbo vietą. Kodėl? Pirmiausia, dėl psichologinio „persijungimo“. Atsisėdus prie savo darbo stalo mažiau norėsis žiūrėti televizorių ar užkandžiauti, nes tai – vieta dirbti. Kita priežastis, kodėl rekomenduoju atskirą darbo vietą – patogumas. Daug patogiau turėti visas darbo priemones išrikiuotas po ranka, nei kaskart susiruošus padirbėti ieškoti jų po visus namus.
„Atėjimas“ į darbą
Dirbant iš namų nelieka aiškios ribos tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo. Kyla tokių pagundų kaip „dar kelias minutes paskaitysiu pasaulio naujienas“ ar „pirmiausia sutvarkysiu skalbinius, paskui nereikės“. Štai keli išbandyti metodai, kaip „ateiti“ į darbą.
Nustatykite aiškų laiką, kada jūs pradedate darbą. Pavyzdžiui, rytais darbą galima pradėti 9 valandą nuo neformalaus pokalbio su kolegomis per Zoom platformą ar nuo gautų laiškų peržvalgos. Nepradėkite darbo dar lovoje. Apsirenkite darbo drabužiais ar kuo nors oficialesniu nei pižama ar chalatas.
Jei rytas išpuolė itin sunkus, išbandykite „atėjimą“ į darbą namuose tiesiogine prasme: apsirenkite lauko drabučius, išeikite į lauką, apsukite kvartalą ar pasivaikščiokite iki parko ar miškelio, o tuomet grįžkite namo į savo darbo vietą ir pradėkite darbus.
Nepamirškite „išeiti“ iš darbo
Darbo pabaigos laikas – dar vienas darbo namuose iššūkis. Neretai nutinka, kad ir 23 valandą atsiranda visokių neatidėliotinų darbo reikalų. Patarimas paprastas: turėkite aiškų darbo pabaigos laiką. Pavyzdžiui, užbaikite darbą 18 valandą laišku kolegoms Zoom platformoje, jūsų komandos Facebook Messenger grupėje ar kitur taip, kaip jūs įprastai atsisveikindavote darbe: „Gero vakaro visiems, iki rytojaus.“ Taip kolegos žinos, kad šiandien darbą jau baigėte, o jūs – geriau suvaldysite savo asmeninio gyvenimo ir darbo balansą.
Pertraukėlių svarba
Dirbant ar studijuojant namuose, kaip ir fiziniame biure ar auditorijoje, reikalingos pertraukėlės. Ir iš tyrimų, ir iš praktikos galiu patvirtinti, kad po 10–15 minučių pertraukėlės darbingumas sugrįžta, grįžta ir kūrybiškumas, sumažėja klaidų. Jei nebandėte, galite išmėginti pomodoro techniką. Pagal šią techniką, reiktų nusistatyti laikmatį ir po 25 minučių nepertraukiamo darbo ties viena veikla padaryti 5 minučių pertraukėlę. Po keturių tokių darbo ir poilsio ciklų rekomenduojama turėti ilgesnę pertrauką. Tai padeda išlikti darbingesniems visą darbo dieną.
Fizinis aktyvumas būtinas
Jei jūsų darbas sėdimas, o ikikarantininiais laikais didžiausias dienos metu patiriamas fizinis krūvis būdavo kelionė į kavinę ar valgyklą, dirbdami namuose judėsite dar mažiau. Nebent pradėsite daryti mankštą, fizinius pratimus, eisite pasivaikščioti ar važinėsite dviračiu. Meskite sau iššūkį nueiti 10 000 žingsnių per dieną, rytą pradėkite nuo mankštos, o pertraukėlių metu padarykite po keletą jogos pratimų – darykite viską, kad jūsų kūnas jaustųsi gerai net ir labai apribotoje erdvėje. Ir dar vienas dalykas: užkandžių lėkštę laikykite kuo toliau nuo savo darbo vietos ar bent jau ten, kur nepasieksite sėdomis vos ištiesę ranką.
Mažiau yra daugiau
Dirbdami koncentruokitės ties viena veikla vienu metu, kitaip tariant, „multitaskingui – ne“. Ir tyrimai, ir praktika patvirtina, kad nesiblaškydami tarp kelių užduočių mes dirbame efektyviau. Didžiausi koncentracijos priešai – tai socialiniai tinklai, elektroniniai laiškai, įvairios kompiuterio ekrane iššokančios žinutės, telefono skambučiai. O dirbant namuose – ir namiškiai, kambariokai ar kiti, kurie mato jus čia pat ir vis nori ko nors paklausti ar ką nors aptarti. Visiškai koncentruotis į vieną veiklą dirbant namuose gal ir nepavyks, bet mažiau blaškytis jums padės, jei:
elektroninį paštą skaitysite kartą per valandą ar kitu jūsų pasirinktu dažniu, o ne kaskart, kai tik gavote laišką;
dirbdami išjungsite (ar užblokuosite) tinklalapius, kurie jus gali atitraukti nuo užduočių, įskaitant Facebook, naujienų portalus ir pan.;
įspėsite namiškius, kuriuo dienos metu dirbsite namų režimu, ir įvardysite, kokios pagalbos tuo metu jums reikia (ar nereikia).
Kaip skaityti paskaitas nuotoliniu būdu?Pačiomis pirmosiomis karantino dienomis teko išbandyti paskaitų skaitymą nuotoliniu būdu. Man atrodo, kad studentams tai patiko, kai kurie netgi džiaugėsi, galėdami išbandyti naują mokymosi formą. Ir tikrai visi studentai buvo geranoriškai nusiteikę, tarsi suvienyti visų bendro priešo – koronaviruso.
Štai kelios mano išmoktos pamokos, pamąstymai ir patarimai dėstytojams, kaip skaityti paskaitas nuotoliniu būdu:
1. Prisijunkite prie virtualios paskaitos anksčiau ir neformaliai pasišnekučiuokite su prisijungiančiais studentais. Taip sukursite norimą paskaitos atmosferą, paskatinsite studentų įsitraukimą.
2. Primygtinai reikalaukite studentų virtualioje paskaitoje dalyvauti įjungtomis vaizdo transliacijomis ir pats darykite tą patį. Tai mažina anonimiškumą, multitaskingą paskaitos metu, skatina įsitraukimą.
3. Jei esate diskusijas vertinantis dėstytojas, vengiate ilgų monologų ir mėgstate dalytis scena su studentais, tą patį galite daryti ir virtualioje paskaitoje. Užduokite auditorijai klausimus, provokuokite, skatinkite diskusijas – visa tai veikia ir nuotoliniu būdu. O kai kurie studentai, kaip 4. pastebėjau, virtualioje paskaitoje jaučiasi dar laisviau nei auditorijoje.
Naudokite kelis įrankius tam, kad įtrauktumėte studentus. MS Team gali būti jūsų pagrindinė virtualios paskaitos erdvė, o mažų grupių diskusijoms galite studentams pasiūlyti naudoti Facebook Messenger, auditorijos apklausoms galite naudoti menti.com, slido.com ar kitą apklausų įrankį. Aš asmeniškai mėgstu kahhoot.it, nes jis studijų procesą paverčia smagesniu ir žaismingesniu Darbas persikrausto į namus, o bendravimas – į virtualią erdvę ne tik Lietuvoje, bet ir visose pandemijos paveiktose šalyse. Prieš kelias dienas dalyvavau vienos JAV įmonės internetiniame seminare (webinar), kur buvo diskutuojama apie gerąsias praktikas, kaip tradicinius, auditorinius mokymus perkelti į virtualią erdvę. Amerikiečiams kyla panašūs klausimai kaip ir mums, jie, kaip ir mes, ieško sprendimų. Tačiau kad ir kaip viskas tęsis ir baigsis, mes iš šios krizės tikrai išeisime kitokie, nei buvome – galbūt labiau pavargę nuo neapibrėžtumo, tačiau virtualesni, labiau išprusę technologiškai ir gebantys reaguoti į tikrai sudėtingas situacijas.