Naujienos

2026-06-02

Vilniaus universiteto Verslo mokykla skelbia 2025 m. Globalaus verslumo stebėsenos tyrimo (GEM) Lietuvos ataskaitą. Tyrimas atskleidžia Lietuvos verslumo ekosistemos brandą ir teigiamus pokyčius – daugėja šeimos verslų ir verslų, kuriamų motyvuotai, o ne iš būtinybės. Pozityviais pokyčiais pasižymi ir Lietuvos moterų verslumas: jos dažniau orientuojasi į tarptautines rinkas ir drąsiau diegia naujas technologijas. Vis dėlto iššūkių išlieka – svarbu skatinti aukštųjų technologijų taikymą brandžiuose versluose, stiprinti mokslo, universitetų ir verslų bendradarbiavimą.

Verslas tampa šeimos reikalu

Kiekvienais metais GEM tyrėjai klausia, kodėl lietuviai kuria verslą. Šiemet vienas atsakymas išsiskiria labiausiai. Šeimos tradicija, kaip verslo kūrimo motyvas, per trejus metus padvigubėjo: nuo 22 proc. 2022-aisiais iki 36 proc. 2025-aisiais. Tai verslo kultūros pokytis, kurį tyrimas užfiksuoja pirmą kartą.

Lygiai taip pat reikšmingas kitas poslinkis: verslas iš būtinybės – kai žmogus kuria, nes neturi kito pasirinkimo – nuo 2023 m. piko (84 proc.) krito iki 69 proc. Daugiau lietuvių kuria verslą, nes nori – ne todėl, kad jaučia būtinybę. Tai branda, kurios ekonomistai ilgai laukė.

Moterų verslai veikia globaliau nei vyrų

Diskusijose apie Lietuvos moteris versle neretai pabrėžiama, kad mažiau moterų kuria verslą ar išlieka verslo savininkėmis ilgesnį laiką. Tačiau GEM Lietuva 2025 pristato kitą moterų verslumo pusę.

Moterys verslininkės daugiau nei du kartus dažniau (6,2 proc.) nei vyrai (2,2 proc.) nurodė, kad jų technologija yra nauja pasauliui. Panašų skirtumą galima matyti ir tyrinėjant moterų ir vyrų kuriamų produktų naujoviškumą (2,8 ir 1,6 proc.) Moterys dažniau orientuojasi į tarptautines rinkas, dažniau planuoja eksportuoti. 

Klausimas, kurį tuomet kelia tyrėjai: jei ambicijų yra, kodėl moterys rečiau tampa ilgalaikėmis verslo savininkėmis? Taip atsitinka ne dėl motyvacijos trūkumo, o dėl trūkstamų sąlygų kurti ir plėtoti verslą.

Aktuali žinia universitetams: mokslas lėtai pasiekia rinką

GEM tyrimas vertina ne tik verslininkų veiklą, bet ir ekosistemos sąlygas – ką ekspertai mano apie verslumo aplinką Lietuvoje. 2025 m. silpniausia iš visų vertintų sąlygų išliko ta pati: švietimas bei mokslo ir technologijų perkėlimas į rinką.

Antroji sąlyga – tiesiogiai susijusi su universitetais. Lietuva daugelyje mokslo sričių yra pripažįstama kaip lyderė. Tačiau mokslo kelias iki produktų, paslaugų ar naujų įmonių yra ilgas. Universitetai, verslas ir politinis sektorius dar tik mokosi kalbėti viena kalba. Būtent šios bendradarbiavimo kultūros stiprinimas yra viena svarbiausių ekosistemos plėtros krypčių, į kurią Vilniaus universiteto Verslo mokykla investuoja tikslingai tiek dalyvaudama pasauliniame GEM tinkle, tiek kurdama naujas infrastruktūras bei plėtodama naujas verslumo iniciatyvas su vaikais ir jaunimu.

Nauji verslininkai diktuoja naujas taisykles

Viena iš netikėčiausių 2025 m. tyrimo išvadų – atvirkštinė technologijų naudojimo versle logika. Įprastai manoma, kad brandūs, patyrę verslininkai naudoja daugiau technologijų, nes tai reikalauja didesnio kapitalo. GEM Lietuva duomenys rodo priešingai: nauji verslo kūrėjai (7,9 proc.) labiau nei brandaus verslo savininkai (4,6 proc.) veikia aukštųjų technologijų sektoriuose. Dirbtinio intelekto (DI) įrankius taip pat dažniau naudoja nauji verslininkai (30 proc.) nei patyrę (25 proc.).

Tai rodo, kad technologinė ateitis Lietuvoje formuojama naujose, o ne ilgą laiką rinkoje veikiančiose įmonėse. Ir tai kelia dar vieną klausimą: ar ekosistema pakankamai palaiko šiuos naujus verslus ir jų kūrėjus, kad jie taptų lyderiais?

GEM Lietuva 2025 ataskaita analizuoja ir verslumo ketinimus, motyvus, lyties ir regiono dinamiką, inovacijų profilio analizę, DI pasirengimą ir įvairias ekosistemos sąlygas. Ji skirta ne tik tyrėjams, bet ir verslininkams, politikams, mokytojams, visiems, kurie nori suprasti, kaip Lietuva kuria savo ekonomikos ateitį.

GEM Lietuvos ataskaitą skaitykite čia.

Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas (angl. Global Entrepreneurship Monitor) – didžiausias pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas, vykdomas nuo 1999 m. Jame dalyvauja daugiau kaip 500 pasaulio mokslininkų. Lietuvoje tyrimą vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Tyrimo autoriai – Prof. Dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Robertas Skliaustas, Ameer Hasaan.

2026-06-01

Kviečiame teikti paraiškas 2026 m. priėmimui į bakalauro studijų programas Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.  

Šiemet siūlome devynias I pakopos studijų programas (lietuvių ir anglų kalba).

Programos, kurios ugdo antreprenerišką mąstymą – vieną svarbiausių ateities kompetencijų. Skirtos būsimiems verslų kūrėjams ir profesionalams lyderiams, norintiems būti pasirinktos verslo srities ekpertais:

• Tarptautinis verslas
• International Business (anglų k.)
• Tarptautinis verslas (nuotoliu) – studijų programa subalansuota dirbantiems, gyvenantiems užsienyje ar auginantiems mažamečius.

Programos, išsiskiriančios prieiga prie Bloomberg terminalų, suteikiančių galimybę dirbti su realiais finansų rinkų duomenimis ir profesionaliais analitikos įrankiais. Jos ugdo šiuolaikinius verslo ir finansų rinkos ekspertus, gebančius priimti duomenimis grįstus sprendimus tarptautinėje verslo aplinkoje:

• Verslas ir finansai
• NAUJA! Business and Finance (anglų k.)
• Verslas ir finansai (nuotoliu) – studijų programa subalansuota dirbantiems, gyvenantiems užsienyje ar auginantiems mažamečius.

Tarpdisciplininės programos, sukurtos drauge su kitais VU fakultetais:

• Verslo duomenų analitika (anglų k.) – tarpdisciplininė programa, sukurta drauge su VU Matematikos ir informatikos fakultetu, norintiems lavinti verslo duomenų statistinės analizės gebėjimus, suteikianti šiuolaikines statistikos, mašininio mokymosi, verslo ir finansų žinias bei gebėjimus, reikalingus duomenų rinkimui, sisteminimui, analizei ir rezultatų interpretavimui.
• Aukštųjų technologijų fizika ir verslas – programa, sukurta su VU Fizikos fakultetu, skirta ateities vadovams (-ėms), siekiantiems įvertinti naujų technologijų diegimo svarbą ir efektyviai organizuoti įmonių veiklą. 
• Innovative Communication and Entrepreneurship (anglų k.) – dinamiška programa, sukurta drauge su VU Komunikacijos fakultetu, integruojanti komunikacijos ekspertiškumo ir antrepreneriško mąstymo ugdymą.

Daugiau informacijos apie bendrojo priėmimo į bakalauro studijų programas etapus ir terminus – čia.

Stojimo į bakalauro programas žingsniai –  čia. 

Kodėl verta rinktis bakalauro studijas VU Verslo mokykloje?

Pasaulyje pripažinta studijų kokybė. Esame tarp TOP 2% geriausių verslo mokyklų pasaulyje, VU Verslo mokyklos studijų kokybę patvirtina prestižinės tarptautinės akreditacijos: ACBSP (JAV) ir AMBA (UK).

Teorija + Praktika. Studijų metu įgytos teorinės žinios bus iškart taikomos praktiškai. Vienas iš programos išskirtinumų – realūs verslo iššūkiai, kuriuos studentams pristato VU VM partneriai (verslai). Dirbdami komandose visų studijų metu studentai spręs verslo iššūkius, kuriuos kiekvieną semestrą pitch’ins verslų atstovams.

Tarptautinė bendruomenė. Verslo mokykla – vienas tarptautiškiausių padalinių Vilniaus universitete. Daugiau kaip 30% mūsų studentų – iš užsienio, o tarptautinis partnerių tinklas apima visą pasaulį.

2026-05-26

Vilniaus universiteto Verslo mokykla (VU VM) pristato „Baltic Business Bridge“ – naują mokslo ir verslo įžvalgų platformą, kuri padeda suprasti, ką didieji pokyčiai, nuo dirbtinio intelekto iki tvarumo, reiškia verslui. Platformos turinį rengia mokslininkai ir ekspertai, o jos tikslas – paprastai ir suprantamai pristatyti sudėtingas verslo ir ekonomikos temas, vienoje vietoje sutelkiant mokslinius tyrimus, mokslininkų ir ekspertų įžvalgas verslo lyderiams ir inovacijų ekosistemos dalyviams.

„Baltic Business Bridge“ nėra tradicinis akademinis žurnalas ar nuomonėmis grįstas verslo portalas. Tai – erdvė, kuri kuria ir stiprina dialogą tarp akademinės bendruomenės ir sprendimų priėmėjų.

Aktualios verslo temos – vienoje platformoje

„Baltic Business Bridge“ nagrinėjamos temos apima verslumą ir inovacijas, lyderystę ir organizacijų valdymą, ekonomiką, finansus ir rinkodarą.

„Šiandien informacijos yra daugiau nei bet kada, tačiau tuo pat metu tampa vis sunkiau atsirinkti patikimus šaltinius. Platformos, kurios sugeba sudėtingas temas paaiškinti aiškiai ir remtis akademinėmis įžvalgomis, yra ypač reikalingos. Tokia iniciatyva kaip „Baltic Business Bridge“ sukuria erdvę verslo bendruomenei rasti kokybišką, patikimais tyrimais paremtą turinį“, – sako „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Gediminas Varnas.

VU Verslo mokykla platformą mato kaip Baltijos regionui skirtą „Harvard Business Review“ tipo erdvę, kurioje akademinės įžvalgos susitinka su realia verslo praktika.

Naujosios platformos turinys suskirstytas į kelias pagrindines kategorijas:

• „Business Insights“, analizuojančią verslo aplinkos pokyčius ir technologijų poveikį.
• „Case Studies“, nagrinėjančią konkrečius verslo atvejus.
• „Interviews“, pristatančią pokalbius su mokslininkais ir verslo lyderiais.
• „Research Reviews“, apžvelgiančią naujausius tyrimus ir jų praktinę reikšmę.

Nors dalis turinio skirta Lietuvos temoms, platformos kryptis iš esmės yra tarptautinė – net ir Baltijos šalių regiono klausimai analizuojami globalių ekonominių ir vadybinių tendencijų kontekste.

„Mokslas neturi kalbėtis tik pats su savimi. Universitetuose sukuriama daug vertingų žinių, tačiau jos pernelyg dažnai lieka sunkiai pasiekiamos verslui. „Baltic Business Bridge“ siekia šį atstumą sumažinti sudėtingas mokslines įžvalgas pateikaint aiškia verslo kalba. Turinį publikuojame anglų kalba, kad turinys būtų matomas ir tarptautinei verslo, žurnalistų ir investuotojų bendruomenei“, – teigia Vytenis Mockus, „Baltic Business Bridge“ projekto vadovas.

Platforma kviečia turiniu ne tik domėtis, bet ir aktyviai dalintis– straipsniai galės būti perpublikuojami nurodant autorystę ir šaltinį, todėl turinys bus atviras platesnei sklaidai žiniasklaidoje ir verslo bendruomenėje.

Daugiau informacijos ir pirmuosius straipsnius rasite: „Baltic Business Bridge“ platformoje: www.​​balticbusiness.org

2026-05-21

Kviečiame teikti paraiškas 2026 m. priėmimui į magistrantūros studijų programas Vilniaus universiteto Verslo mokykloje. 

Ženkite priekin savo antrepreneriškoje kelionėje TOP 2 % verslo mokykloje pasaulyje.

• VU Verslo mokyklos studijų kokybę patvirtina prestižinės tarptautinės akreditacijos: ACBSP (JAV) ir AMBA (UK).

• Daugiau kaip 30% mūsų studentų – iš užsienio, o tarptautinis partnerių tinklas apima visą pasaulį.

Siūlome šias II pakopos studijų programas (anglų kalba):

• DeepTech Entrepreneurship – sukurkite sėkmingą technologijų startuolį ruošdami Capstone projektą vietoje įprasto magistrantūros baigiamojo darbo. Programa, kurios partneris – CERN, įgalina pažinti startuolių ekosistemą, inovacijas, duomenų mokslą, technologijas. Išskirtinė galimybė studijų metu apsilankyti CERN būstinėje Ženevoje!
• Sustainable Finance & Investments – įvaldykite tvarius finansus ir finansines technologijas. Programa, kurios partneris – Nasdaq skirta profesionalams ir tiems, kurie svajoja tapti CFO. 
• Digital Marketing – gilinkite žinias apie skaitmeninę ir tradicinę rinkodarą vienintelėje tokioje studijų programoje Lietuvoje. Programa akredituota prestižinės CIM. Studijų metu pasinaudokite Entrepreneurship Clinic mentorystės galimybe!
• International Project Management – išmokite iššūkius paversti lyderyste. Programa pripažinta pirmaujančios pasaulyje projektų valdymo asociacijos IPMA. Baigę studijas gaukite ne tik diplomą, bet ir greitesnį kelią IPMA sertifikavimui.
• Nanochemistry & Entrepreneurship – šioje jungtinėje studijų programoje su VU Chemijos ir geomokslų fakultetu plėskite žinias apie verslo ir pramonės perspektyvas, kūrybingai pritaikykite tarpdisciplinines žinias naujų nanomedžiagų chemijos produktų kūrimui ir vystymui konkurencingoje tarptautinėje rinkoje.

Daugiau informacijos apie priėmimo į magistrantūros studijų programas etapus:

I Etapas

• 05 21 d. 10 val. – 06 30 d. 17 val. pateikite prašymą VU informacinėje sistemoje.
• Stojantieji, išsilavinimą įgiję užsienyje, dokumentų kopijas į sistemą turi pateikti iki 06 25 d. 12 val.
• Sumokėkite stojamąją studijų įmoką.
• Jei Jūsų diplomo duomenys nėra automatiškai perkeliami į sistemą, suveskite juos, o sistemoje pateikite reikalingų dokumentų elektronines kopijas.
• Kvietimai studijuoti bus skelbiami 2026 m. 07 03 d. nuo 11 val. VU informacinėje sistemoje.
• Studijų sutarčių sudarymai vyks 2026 m. 07 03 d. 11 val. – 07 07 d. 11 val. – tik internetu, vienu iš dviejų būdų:

A) naudojantis Swedbank, SEB, Šiaulių banko ar Luminor (DNB bankas) asmeninės el. bankininkystės paslauga asmens identifikacijai.

B) neturint aukščiau nurodytos bankininkystės – atliekant tapatybės identifikaciją VU Informacinėje sistemoje. Identifikacija vykdoma stojančiajam pateikus savo asmens dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės) skenuotą ar fotografuotą versiją.

II Etapas

• Po pirmojo etapo likusios laisvos vietos bus paskelbtos 07 07 d. nuo 14 val. vu.lt.
• 07 07 d. 14 val. – 07 09 d. 9 val. pateikite prašymą VU Informacinėje sistemoje.
• Stojantieji, išsilavinimą įgiję užsienyje, dokumentų kopijas į sistemą turi pateikti iki 07 08 d. 12 val.
• Sumokėkite stojamąją studijų įmoką (jeigu įmoką mokėjote ankstesnio priėmimo etapo metu, dar kartą jos mokėti nereikia).
• Jei Jūsų diplomo duomenys nėra automatiškai perkeliami į sistemą, suveskite juos, o sistemoje pateikite reikalingų dokumentų el. kopijas.
• Kvietimai studijuoti bus skelbiami 2026 m. 07 10 d. nuo 11 val. VU informacinėje sistemoje.
• Studijų sutarčių sudarymai vyks 2026 m. 07 10 d. 11 val. – 07 13 d. 11 val. – tik internetu, vienu iš dviejų būdų:

A) naudojantis Swedbank, SEB, Šiaulių banko ar Luminor (DNB bankas) asmeninės el. bankininkystės paslauga asmens identifikacijai.

B) neturint aukščiau nurodytos bankininkystės – atliekant tapatybės identifikaciją VU ISAS. Identifikacija vykdoma stojančiajam pateikus savo asmens dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės) skenuotą ar fotografuotą versiją.

Jei kyla papildomų klausimų dėl magistrantūros studijų programų ar stojimo proceso, susisiekite: 

Inga Budrevič

+370 612 46044

Saulėtekio al. 22, 105 kab. (I-V 8:30-16:30)

2026-04-20

Balandžio 15 dieną vykusiame posėdyje Vilniaus universiteto centrinė rinkimų komisija įvertino kamieninių akademinių padalinių pateiktuose sąrašuose įrašytų kandidatų atitiktį Vilniaus universiteto senato narių rinkimus reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams ir registravo kandidatus į Senato narius.

Registruotų kandidatų į Vilniaus universiteto senato narius sąrašas:

VU Verslo mokyklos:

• Prof. dr. Mangirdas Morkūnas

• Doc. dr. Danguolė Oželienė

• Prof. dr. Deimantė Vasiliauskaitė

Iki gegužės 4 dienos tęsis Senato rinkimų agitacinis laikotarpis. Tuo metu kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks registruotų kandidatų debatai, kandidatai galės vykdyti kitą agitacinę veiklą.

Senato narių rinkimų balsavimas vyks gegužės 13–14 dienomis kamieniniuose akademiniuose padaliniuose. Negalėsiantiems balsuoti nurodytomis dienomis bus sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš anksto, dalyvaujant gegužės 6–7 dienomis numatytame išankstiniame balsavime.

Primename, kad Senato rinkimai vyksta vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos apraše nustatyta tvarka. Visą aktualią informaciją apie Senato rinkimus rasite intraneto skiltyje „Senato rinkimai 2026“.

2026-02-27

Naujausia „Global Entrepreneurship Monitor (GEM) 2025/2026 Global Report“ ataskaita rodo paradoksalią pasaulio ekonomikų situaciją: verslų kuriama daugiau nei bet kada, tačiau jų gebėjimas tapti ilgalaikiais ir tvariais silpnėja. Lietuva šiame globaliame kontekste išsiskiria kaip viena iš nedaugelio šalių, turinčių visapusiškai subalansuotą verslumo sistemą ir yra pirmaujanti Europoje. Tačiau Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VU VM) tyrėjų teigimu, ilgalaikė lyderystė priklausys nuo gebėjimo sistemingai stiprinti finansavimo prieinamumą augančioms įmonėms, plėtoti verslumo kompetencijas švietimo sistemoje ir spartinti technologinę transformaciją.

„Globalūs geopolitiniai, klimato ir technologiniai pokyčiai iš esmės perbraižo verslumo aplinką. Didelis steigimo aktyvumas dar nereiškia ekonominės transformacijos. Verslumo sistemos kokybė tampa svarbesnė už kiekybę. Šiandien svarbiausias klausimas – ne kiek verslų sukuriama, o ar valstybės geba sudaryti ilgalaikio augimo sąlygas“, – pažymi VU Verslo mokyklos tyrėjai.

2025/2026 metų GEM ataskaita pabrėžia verslumo sistemų kokybės netolygumą. Tik apie 8 procentai visų tirtų ekonomikų, tarp jų – Lietuva, Indija, Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai – visose 13-oje verslumo aplinkos sąlygų įvertintos kaip pakankamos arba aukštesnės nei pakankamos. Net ir aukštas pajamas turinčiose šalyse dažnai fiksuojamos silpnosios vietos – ypač verslumo ugdymo, finansavimo prieinamumo ar technologinės kompetencijos srityse.

Technologinės transformacijos kontekste išryškėja dar vienas reikšmingas atotrūkis. Apie 40 procentų tirtų ekonomikų dirbtinis intelektas (DI) laikomas strategiškai svarbiu per artimiausius trejus metus tik mažiau nei trečdalyje naujų verslų. Daugiau nei pusė naujų verslininkų DI reikšmę įžvelgia tik tokiose šalyse kaip Angola, Brazilija, Tailandas, Kosta Rika, Čilė ir Jungtiniai Arabų Emyratai. Priešingoje spektro pusėje – Lenkija, Švedija, Suomija ir Kroatija, kur DI svarbą įžvelgia mažuma verslininkų. Tai rodo, kad technologinis pasirengimas tampa vienu svarbiausių naujos konkurencinės aplinkos veiksnių.

Per pastarąjį dešimtmetį santykis tarp naujų ir įsitvirtinusių verslų reikšmingai pakito – duomenys rodo spartų steigimo tempą, tačiau silpnesnę verslų konsolidaciją ir ilgalaikį stabilumą. Remiantis GEM duomenimis, 2014 m. pasaulyje mažiau nei trys nauji verslai teko dviem įsitvirtinusiems, o 2025 m. daugiau nei du nauji verslai jau tenka vienam įsitvirtinusiam. Kai kuriose šalyse verslumo aktyvumas siekia itin aukštą lygį – Angoloje, Ekvadore, Čilėje, Saudo Arabijoje, Kanadoje ir Gvatemaloje daugiau nei 25 proc. suaugusiųjų šiuo metu kuria arba valdo naują verslą. Tačiau tik keturiose ekonomikose – Lenkijoje, Slovėnijoje, Pietų Korėjoje ir Rumunijoje – įsitvirtinusių verslų dalis viršija ankstyvosios stadijos verslų lygį.

Pasak GEM Lietuva grupės vadovės Prof. Dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės, šį pokytį lemia ne vien ekonominė aplinka, bet ir toliau auganti rizikos baimė, kuri tampa vienu iš ryškiausių veiksnių. Net apie 85 procentuose GEM tirtų ekonomikų daugiau nei penktadalis galimybes matančių suaugusiųjų nepradeda verslo dėl baimės patirti nesėkmę. Maždaug 70 procentuose šalių daugiau nei pusė verslą nutraukusių asmenų planuoja per artimiausius trejus metus pradėti naują veiklą. Tai atskleidžia dar vieną dvilypę tendenciją – rizikos suvokimas didėja, tačiau verslumo atsparumas išlieka.

Išsami Lietuvos GEM 2025/2026 nacionalinė ataskaita, kurioje bus detaliai pristatyta Lietuvos verslumo situacija, iššūkiai ir rekomendacijos, bus paskelbta šių metų gegužės mėnesį. „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) tyrimus Lietuvoje vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla (VU VM).

2026-01-20

Vilniaus universiteto Verslo mokykla (VU VM) – pirmoji akademinė institucija Lietuvoje, pelniusi prestižinę tarptautinę AMBA (Association of MBAs) akreditaciją. Šį išskirtinį pripažinimą turi vos 2 % verslo mokyklų pasaulyje, todėl AMBA akreditacija laikoma vienu aukščiausių kokybės įvertinimų magistrantūros ir MBA studijų programų srityje.

AMBA – jau antroji VU Verslo mokyklai suteikta, aukščiausius standartus atitinkanti tarptautinė akreditacija, papildanti 2024-aisiais suteiktą ACBSP (Accreditation Council for Business Schools and Programs) įvertinimą ir dar labiau stiprinanti VU VM pozicijas tarptautinėje akademinėje bendruomenėje.

AMBA akreditacija suteikiama tik toms verslo mokykloms, kurių magistrantūros ir MBA studijų programos atitinka aukščiausius tarptautinius standartus. Vertinimas apima studijų programų turinio aktualumą ir struktūrą, akademinio personalo kompetencijas, studijų poveikį studentų karjerai ir įsidarbinamumui, ryšį su realia verslo praktika, absolventų ir darbdavių įsitraukimą bei mokyklos gebėjimą reaguoti į kintančias globalias verslo ir lyderystės tendencijas.

Akreditacijos procesas itin išsamus, tarptautinis ir orientuotas ne tik į akademinę kokybę, bet ir į realų studijų poveikį – studentų pasiekimus, profesinę brandą ir ilgalaikę vertę verslo lyderių ugdymui.

„AMBA akreditacijos siekėme kryptingai – tai pripažinimas ir kartu neeilinis įvertinimas, kuris patvirtina ne tik mūsų magistrantūros studijų programų vertę, bet ir nuoseklų VU Verslo mokyklos siekimą atsirasti aukščiausios kokybės verslo studijų pasiūlos tarptautiniame žemėlapyje. Tai ir yra mūsų strategijos dalis“, – teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

Įsiliejusi į AMBA akredituotų mokyklų tinklą, VU Verslo mokykla prisijungia prie tokių pasaulyje pripažintų institucijų kaip London Business School, IMD Business School, HEC Paris ir Copenhagen Business School, kurios garsėja išskirtine magistrantūros ir MBA studijų programų kokybe.

AMBA akreditacija ne tik sustiprina VU Verslo mokyklos, bet ir viso Vilniaus universiteto tarptautinį matomumą bei reputaciją. Ji patvirtina, kad VU VM siūlo globalius standartus atitinkantį verslo išsilavinimą, orientuotą į lyderystę, antreprenerystę ir atsakingą verslo praktiką.

2025-12-01

Iki gruodžio 8 d. kviečiame dalyvauti konkurse vienkartinei 300 Eur ir 500 Eur VU VM stipendijai gauti.

Stipendija skiriama studentams, kurie studijų metu pasižymi:

✨ aktyvia visuomenine, moksline, savanoriška veikla;

✨ VU VM vardo viešinimu;

✨ tarptautiškumo sklaida;

✨ verslumu, kūrybiškumu ir inovatyvumu;

✨ išskirtiniais mokslo rezultatais.

Nori pretenduoti?

Iki gruodžio 8 d. pateik:

1️⃣ prašymą stipendijai gauti (laisvos formos prašymas per VU IS (e-prašymai);

2️⃣ šią formą, kurią turi pridėti prie pildomo prašymo.

Jei manai, kad atitinki nuostatuose išvardintus kriterijus, laukiame tavo prašymo!

2025-10-24

Skelbiamas papildomas priėmimas į LMT finansuojamą doktorantūros temą:

„Viešojo ir privataus sektorių partnerystės poveikis inovacijų ekosistemų tvarumui: Europos Sąjungos ir Persijos įlankos šalių lyginamoji analizė“
(mokslinė vadovė – Prof. Dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė)

Stojantieji turi pateikti šiuos dokumentus:

• Rektoriui adresuotą prašymą leisti dalyvauti konkurse, kuriame nurodoma mokslo sritis, mokslo kryptis, studijų forma (nuolatinė ar ištęstinė) ir finansavimo pobūdis;
• Gyvenimo aprašymą (laisva forma);
• Asmens dokumento (paso ar asmens tapatybės kortelės) kopiją;
• Magistro arba jam lygiavertės kvalifikacijos diplomo kopiją su priedais;
• Dviejų tos mokslo krypties mokslininkų rekomendacijas (viena iš jų – būsimo vadovo);
• Mokslo darbų sąrašą (pilnu bibliografiniu aprašu) ir jų kopijas (jei tokių yra);
• Stojamosios įmokos kvito kopiją;
• Pažymos apie užsienyje įgyto aukštojo mokslo kvalifikacijos pripažinimą kopiją (jeigu jos paprašė Universitetas);
• Kitus, stojančiojo nuomone, svarbius dokumentus (pvz., pažymas apie kursų baigimą, išlaikytus doktorantūros lygio egzaminus ir pan.);
• Pavardės keitimą liudijančio dokumento kopiją (jei aktualu);
• Mokslinį projektą.

Visus dokumentus prašome siųsti el. paštu: 
Dokumentų pateikimo terminas: iki lapkričio 14 d. (imtinai)
Motyvacinių pokalbių data: lapkričio 19 d.

2025-09-15

Pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), Vilniaus universitetas ir Aukštųjų technologijų verslo magistrantūros studentai pasirašė septynias sutartis, kuriomis ministerija remia mokslo produktų komercializavimo specialistų rengimą Lietuvoje.

Ministerija šiemet finansuoja septynias studijų vietas VU Verslo mokyklos studijų programoje „Aukštųjų technologijų verslas“ (Deeptech Entrepreneurship), kurios turinys parengtas bendradarbiaujant su CERN. Ši partnerystė padeda auginti reikalingų specialistų skaičių ir sudaro sąlygas moksliniams pasiekimams greičiau virsti produktais rinkoje.

„Džiaugiamės tvaria partneryste su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri jau antrus metus iš eilės investuoja į mūsų studentų ateitį. Toks nuoseklus palaikymas rodo valstybės strateginį požiūrį į aukštųjų technologijų verslų plėtrą ir inovacijų ekosistemos stiprinimą Lietuvoje. Kartu su ministerija siekiame ugdyti lyderius, gebančius sujungti mokslą ir verslą bei kurti aukštą pridėtinę vertę šalies ir tarptautiniu mastu,“ – teigia dr. Birutė Miškinienė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos direktorė.

„Norime, kad Lietuva taptų šalimi, kurioje gimsta ir auga proveržio technologijos. Tam būtina ugdyti jaunus lyderius, gebančius jungti mokslą ir verslą bei kurti inovacijas, galinčias konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Šiuo metu kasmet parengiame tik apie dešimt tokių specialistų, nors jų poreikis tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra gerokai didesnis“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Lukas Savickas.

Pasak naujausios MTEPI (sumaniosios specializacijos) stebėsenos ataskaitos, Lietuvoje jau investuota daugiau kaip 215 mln. eurų į prioritetines aukštųjų technologijų sritis – dirbtinį intelektą, duomenų analizę, naujus gamybos procesus, sveikatos technologijas ir biotechnologijas.

Vis dėlto Europos inovacijų švieslentės duomenys rodo, kad Lietuva turi neišnaudotą potencialą verslo MTEP išlaidų ir patentų paraiškų srityse, todėl komercializavimo specialistai yra vieni svarbiausių siekiant, kad investicijos į mokslą duotų realią grąžą šalies ekonomikai.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studijų programa „DeepTech Entrepreneurship“, sukurta bendradarbiaujant su CERN, VU Matematikos ir informatikos, Fizikos fakultetais, suteiks galimybę studentams įgyti inovacijų valdymo, technologiškai pažangių produktų ir paslaugų vystymo, technologijų startuolių kūrimo žinių ir įgūdžių. Studentai, studijų metu vystantys savo startuolius, taip pat turės galimybę išvykti studijų vizito į CERN – vieną pažangiausių pasaulyje mokslinių tyrimų centrų.

2025-06-27

Vilniaus universiteto Verslo mokykla skiria 1000 EUR stipendiją geriausiems studentams. Tobulėk. Kurk savo ateitį. Įkvėpk kitus. Laukiame tavęs studijose.

Jei tavo semestro vidurkis sieks 10, galėsi pretenduoti į šią stipendiją! Tai – ne tik akademinis įvertinimas, bet ir reali motyvacija augti, tobulėti ir siekti aukščiausių tikslų.

Daugiau informacijos apie studijų programas – registruojantis nemokamai studijų konsultacijai.

Investuok į žinias – mes investuosime į tave! Vilniaus universiteto Verslo mokykla tiki tavo potencialu.

2025-06-03

Esi aktyvus? Įsitraukęs? Nusipelnei stipendijos!

VU Verslo mokykla (VU VM) kviečia Tave pretenduoti į vienkartinę VU VM stipendiją – 300 EUR arba 500 EUR.

Ieškome studentų, kurie:
✨ aktyviai įsitraukia į visuomeninę, mokslinę ar savanorišką veiklą;
✨ garsina VU VM vardą ir skleidžia tarptautiškumą;
✨ pasižymi verslumu, kūrybiškumu ar inovatyvumu;
✨ demonstruoja puikius studijų bei mokslo pasiekimus.

Prašymų laukiame iki birželio 12 d.!

Kaip pretenduoti? Labai paprasta:
1️⃣ Užpildyk laisvos formos prašymą per VU IS (skiltyje e-prašymai);
2️⃣ Pridėk užpildytą šią formą.

Jei jauti, kad tai – apie Tave, pasinaudok proga!
Pildyk prašymą – ir galbūt šį semestrą stipendiją atiteks būtent Tau!

2025-06-01

Kviečiame teikti paraiškas 2025 m. priėmimui į bakalauro studijų programas Vilniaus universiteto Verslo mokykloje.

Šiemet siūlome šias I pakopos studijų programas (lietuvių ir anglų kalba):

• Tarptautinis verslas – programa, svajojantiems sukurti savo startuolį, tapti pasirinktos verslo srities ekspertais (-ėmis) ir ugdyti antreprenerišką mąstyseną, veržlumą, kūrybiškumą, inovatyvumą sprendžiant realius verslo iššūkius.
• Tarptautinis verslas (sesijomis) – studijų metu planuojate vystyti karjerą? Ši programa subalansuota dirbantiems, gyvenantiems užsienyje ar auginantiems mažamečius ir norintiems gilinti žinias apie verslo organizavimą ir valdymą.
• International Business (anglų k.) – patirkite užsienį Lietuvoje ir pradėkite savo antreprenerystės kelionę. Studijų metu ugdysite antreprenerystės kompetenciją ir pasiruoškite atsakingo, tvaraus ir inovatyvaus verslo valdymui.
• Verslas ir finansai – programa, mėgstantiems analizuoti, kurti strategijas ir prognozuoti.
• Verslas ir finansai (sesijomis) – studijų metu planuojate vystyti karjerą? Ši programa subalansuota dirbantiems, gyvenantiems užsienyje ar auginantiems mažamečius ir mėgstantiems analizuoti, kurti strategijas ir prognozuoti.
• Verslo duomenų analitika – tarpdisciplininė programa, sukurta drauge su VU Matematikos ir informatikos fakultetu, norintiems lavinti verslo duomenų statistinės analizės gebėjimus, suteikianti šiuolaikines statistikos, mašininio mokymosi, verslo ir finansų žinias bei gebėjimus, reikalingus duomenų rinkimui, sisteminimui, analizei ir rezultatų interpretavimui.
• Aukštųjų technologijų fizika ir verslas – programa, sukurta su VU Fizikos fakultetu, skirta ateities vadovams (-ėms), siekiantiems įvertinti naujų technologijų diegimo svarbą ir efektyviai organizuoti įmonių veiklą. 
• Innovative Communication and Entrepreneurship (anglų k.) – dinamiška programa, sukurta drauge su VU Komunikacijos fakultetu, integruojanti komunikacijos ekspertiškumo ir antrepreneriško mąstymo ugdymą.

Daugiau informacijos apie bendrojo priėmimo į bakalauro studijų programas etapus ir terminus – čia.

Stojimo į bakalauro programas žingsniai – čia. 

2025-05-28

Regionuose verslą kuria dvigubai daugiau pradedančiųjų verslininkų nei sostinėje. Pagal naujausias Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM įžvalgas, kas 7 naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Tarp kitų pernai užfiksuotų esminių Lietuvos verslumo pokyčių – ir labai aukštas Lietuvos verslumo ekosistemos įvertinimas, rekordiniai Lietuvoje gyvenančių žmonių ketinimų pradėti verslą rodikliai, vėlyvosios karjeros versle bei lyčių lygybės aspektai, taip pat įmonių atsargumas dėl dirbtinio intelekto naudojimo versle.

Šį didžiausią pasaulyje verslumo dinamikos tyrimą Lietuvoje įgyvendina Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su tarptautine rizikos vertinimo agentūra „Moody’s“, kuri jau trečius metus, nuo 2022 m., teikia paramą projektui.

„Užfiksuoti pokyčiai Lietuvos verslumo žemėlapyje yra signalas, kad verslumas decentralizuojasi – aktyvesni tampa mažesni miestai ir bendruomenės, kuriose žmonės kuria sau darbo vietas ir paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. Regionų augimas gali tapti geografiniu požiūriu subalansuotos ekonomikos pagrindu. Tai pagrinde priklausys ne tik nuo nuoseklių investicijų į verslumo ekosistemos plėtrą, bet ir visuomenės drąsių ambicijų kurti verslą“, – pažymi GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos Antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadovė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Regionai vejasi sostinę

Vilnius išliko pagrindiniu startuolių centru, tačiau verslumas tapo geografiškai įvairesnis. Nors sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, buvo įsikūrę regionuose. Palyginimui, planuojančių 10 ar daugiau naujų darbo vietų sukūrimą bei 50 proc. apyvartos augimą 2023 m. regionuose buvo dvigubai mažiau – 29 proc. Šis pokytis atskleidžia stiprėjančią regioninių ekosistemų, palankių auginti verslus, tendenciją.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad regionuose pagrindiniu verslo įkūrimo motyvu išlieka užimtumo būtinybė, tai yra 2024 m. net 74,8 proc. pradedančiųjų verslininkų nurodė, kad verslą pradėjo tam, jog susikurtų darbo vietą ir užsidirbtų pragyvenimui (kai Vilniuje šis rodiklis siekė 25,1 proc.). Trims trečdaliams (75,68 proc.) pradedančiųjų verslininkų regionuose svarbu pratęsti šeimos tradicijas, kiek mažesnę dalį (71,03 proc.) įkvepia noras pakeisti pasaulį. Visgi pagal naujų produktų kūrimą bei inovacijas Vilnius lieka dominuojantis tarp šalies verslų.

Verslo aplinka – dinamiška, bet trapi

Apžvelgiant bendrą šalies verslumo aplinką, reikšmingas yra verslumo ekosistemos indeksas (NECI). 2024 m. Lietuvą pagal jį užėmė 2‑ą vietą pasaulyje. Mūsų šalis yra vienintelė iš Europos valstybių, pakliuvusi į penketuką – ją pralenkė tik Jungtiniai Arabų Emyratai. Po antroje vietoje esančios Lietuvos rikiuojasi tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Taivanas, Saudo Arabija, Indija, Korėja ar dešimtoje vietoje likusi Šveicarija.

Noras pradėti verslą Lietuvoje pernai šoktelėjo iki 20,4 proc. Tai – aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma suaugusiųjų verslą tebevertina kaip pageidaujamą ir prestižinį karjeros pasirinkimą (taip mano 71 proc. – vos 8 proc. mažiau nei 2023 m.), ir net pusė (51 proc.) tiki geromis galimybėmis pradėti verslą.

Visgi brandžių verslų dalis pernai sumažėjo iki 3,2 proc., o sustabdžiusių savo verslų veiklas padaugėjo iki 7 proc. Šios tendencijos iliustruoja ne tik šalies verslumo dinamiką, bet kartu ir trapumą, nes  tai, kad iniciatyvos užaugtų į ilgalaikius verslus, lemia daugybė faktorių. Pavyzdžiui, 2024 m. iki 48 proc. augo nesėkmės pradėti verslą baimės lygis (lyginant su 35 proc. 2023 m.).

Be to, neapibrėžtumas dėl geopolitinių iššūkių bei kintanti ekonominė situacija prisidėjo prie optimizmo dėl ateities sumažėjimo. Tik kas dešimtas pradedantis verslininkas Lietuvoje turėjo lūkesčių per penkerius metus sukurti 10 ar daugiau darbo vietų, beveik pusė (47%) tikėjosi pasamdyti nuo 1 iki 4 žmonių, ir net 58 proc. prognozavo, kad darbuotojų skaičius nepasikeis.

Daugiau įvairovės

Įdomu, kad vis didesnį vaidmenį kuriant naujus verslus gauna vėlyvosios karjeros žmonės. Nors tarp pradedančiųjų verslininkų vyravo 25–34 metų amžiaus asmenys, augo ir kitų amžiaus grupių aktyvumas, ypač 45–54 metų (22,7 proc.) bei 55-64 metų (16,7 proc.). Skirtingos kartos keičia verslo aplinką ir suteikia jai daugiau įvairovės.

Kita svarbi Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM išvada – kad Lietuva beveik pasiekė lyčių lygybę pradiniame verslumo etape. 2024 m. pradėti verslą rinkosi 11,7 proc. moterų ir 11,6 proc. vyrų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Jungtiniai Arabų Emyratai, trečioje vietoje – Austrija. Tačiau iš visų moterų tik 2%-jiems procentams priklauso brandūs verslai ir iš visų vyrų 4,4% priklauso brandūs verslai , dvigubai daugiau. Informacinių ir komunikacinių technologijų srityje lyčių disproporcija itin ryški: joje 100 proc. verslų įregistravo vyrai.

Draugystė su dirbtiniu intelektu

Lietuvoje dominuoja verslo  į vartotojus orientuotų paslaugų sektoriuje kūrimas – startuoti mažmeninės prekybos, svetingumo, sveikatos apsaugos ar švietimo srityje renkasi 53,6 proc. pradedančiųjų verslininkų.

Dauguma Lietuvos verslininkų labiau orientuojasi į esamų idėjų tobulinimą, daugiau nei 70 proc. nurodo, kad jų produktai ar paslaugos nėra nauji. Tik 2,7 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų pristato pasauliniu mastu naujus produktus.

Prof. dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, tai, kad Lietuva atsilieka nuo kitų šalių proveržio inovacijose, dalinai lemia lėtesnė skaitmenizacija ir lietuvių atsargumas. Tik 14 proc. pradedančiųjų verslininkų laiko dirbtinio intelekto įrankį labai svarbiu savo dabartinei verslo strategijai, kai tuo tarpu pažangios ekonomikos šalyse jis jau yra tapęs pagrindine daugelio verslų sudedamąją dalimi. Visgi beveik trečdalis (27 proc.) pradedančiųjų verslininkų planuoja naudoti daugiau skaitmeninių įrankių savo produktams ar paslaugoms parduoti – tai yra dvigubai daugiau nei 2023 m., kai šis rodiklis siekė 13 proc.

Kita aktuali tendencija, kurią atskleidė pasaulinis tyrimas, yra tai, kad verslo sėkmės kodu tampa tvarumas. 2024 m. 52 proc. pradedančių verslininkų ir 54 proc. jau įsitvirtinusių verslo savininkų teigė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti savo verslo poveikį aplinkai. Šis procentas yra panašus į tokių šalių kaip Švedija bei Ispanija rodiklius.

„Lietuvos pasiektas proveržis atveria plačias galimybes verslui ir politikos formuotojams, o išryškėję iššūkiai įgalina teigiamiems pokyčiams inovacijų plėtros ir regionų stiprinimo srityje“, – apibendrina GEM tyrimo Lietuvoje vadovė.

Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimas GEM (angl. Global Entrepreneurship Monitor) jau 26 metus teikia patikimą informaciją apie verslumo ekosistemas. Jis vykdomas daugiau nei 100 pasaulio šalių, geografiškai dengia daugiau nei 70 proc. pasaulio BVP. Lietuvoje tyrimą įgyvendina Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su „Moody‘s Lithuania”.

2025-05-22

Kviečiame teikti paraiškas 2025 m. priėmimui į magistrantūros studijų programas Vilniaus universiteto Verslo mokykloje. 

Siūlome šias II pakopos studijų programas (anglų kalba):

• Sustainable Finance & Investments – įvaldykite tvarius finansus. Programa, kurios partneris – Nasdaq, skirta profesionalams ir tiems, kurie svajoja tapti CFO. 
• DeepTech Entrepreneurship – sukurkite sėkmingą technologijų startuolį. Programa, kurios partneris – CERN, įgalina pažinti startuolių ekosistemą, inovacijas, duomenų mokslą, technologijas.
• Digital Marketing – gilinkite žinias tiek tradicinę, tiek apie skaitmeninę rinkodarą vienintelėje tokioje studijų programoje Lietuvoje. Programa akredituota prestižinės CIM.
• International Project Management – išmokite iššūkius paversti lyderyste. Programa pripažinta pirmaujančios pasaulyje projektų valdymo asociacijos IPMA.
• Nanochemistry & Entrepreneurship – šioje jungtinėje studijų programoje su VU Chemijos ir geomokslų fakultetu plėskite žinias apie verslo ir pramonės perspektyvas, kūrybingai pritaikykite tarpdisciplinines žinias naujų nanomedžiagų chemijos produktų kūrimui ir vystymui konkurencingoje tarptautinėje rinkoje.

Daugiau informacijos apie priėmimo į magistrantūros studijų programas etapus:

Jei kyla papildomų klausimų dėl magistrantūros studijų programų ar stojimo proceso, susisiekite: 

Inga Budrevič

+370 612 46044

Saulėtekio al. 22, 105 kab. (I-V 8:30-16:30)

2025-02-18

Lietuva pasiekė istorinį proveržį – užima 2-ąją vietą pagal Pasaulinį verslumo indeksą – rodo 2024-2025 m. pasaulinio verslumo stebėsenos tyrimo (angl. Global Entrepreneurship Monitor, GEM) ataskaita, paskelbta šiandien Tarptautiniame GEM forume. Lietuvos sėkmę lėmė drąsūs verslininkai, pažangios politinės priemonės ir inovacijas skatinanti šalies kultūra. Nuo dirbtinio intelekto valdomų startuolių iki tvarių verslų – Lietuvoje kuriama verslo ateitis, kurioje mažos ekonomikos bando konkuruoti su pasaulio lyderėmis.

„Lietuva jau nebėra tik stebėtoja pasaulinėje verslumo arenoje – mes esame tarp lyderių. Tai įrodymas, kad drąsa kurti, inovuoti ir ieškoti naujų galimybių gali iškelti net ir mažą šalį į pasaulinio verslumo elitą. Mūsų užduotis dabar – ne tik išlaikyti šį tempą, bet ir dar labiau atverti duris ateities verslui“, – sako GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, VU Verslo mokyklos profesorė dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Lietuvoje – viena patraukliausių verslo aplinkų pasaulyje

Pasaulinis verslumo žemėlapis keičiasi. Jungtinės Amerikos Valstijos vis dar pirmauja pagal startuolių aktyvumą, tačiau jas sparčiai vejasi kitos šalys. Vokietija ir Švedija įtvirtino savo pozicijas kaip skaitmeninių inovacijų centrai, Pietų Korėja ir Kinija tampa dirbtinio intelekto galiūnėmis, o tvarus verslas dabar yra ne tik moralinis pasirinkimas, bet ir esminė sėkmės sąlyga. Skandinavijos šalys, Nyderlandai ir Kanada pirmauja kuriant aplinkai draugiškus verslo modelius, kuriuos netrukus tikriausiai seks visas pasaulis.

Šioje globalioje transformacijoje išsiskiria ir Lietuva. Ji aplenkė tokias regiono kaimynes kaip Lenkija, Latvija ir Estija, be to, užima aukštesnes pozicijas nei Prancūzija, Italija ar Ispanija pagal verslo aplinkos patrauklumą. Lietuvos startuoliai šiandien yra ne tik pasitikintys savimi, bet ir ambicingi, sparčiai integruoja dirbtinį intelektą, skaitmeninius sprendimus ir automatizaciją. Skaitmeninei transformacijai pirmenybę teikiančių verslų skaičius per kelerius metus mūsų šalyje išaugo 30 proc. Tai rodo Lietuvos gebėjimą greitai prisitaikyti prie pasaulinių technologijų tendencijų.

„Džiaugiamės galėdami prisidėti prie pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo, kuris suteikia vertingų įžvalgų apie Lietuvos verslo ekosistemą, tapdamas tvirtu pagrindu verslo sprendimams. Esame įsitikinę, kad ilgalaikė GEM analizė skatins inovacijas ir atvers galimybes Lietuvoje“, – dalinasi Auksė Žukauskienė, „Moody's“ kompetencijų centro Lietuvoje vadovė.

Auga pasitikėjimas ekonomine ateitimi

Baimė žlugti, kuri daugelyje valstybių atgraso žmones nuo verslo kūrimo, Lietuvoje mažėja, auga pasitikėjimas ekonomine ateitimi. Vis daugiau startuolių orientuojasi į tarptautines rinkas, vis daugiau studentų renkasi verslą vietoje tradicinių karjeros kelių, vis daugiau įmonių pirmenybę teikia inovacijoms, o ne trumpalaikiam išlikimui.

Daugelyje pasaulio regionų verslumas tampa būtinybe, o ne laisvu pasirinkimu, tačiau Lietuvoje situacija yra priešinga. Lotynų Amerikoje ir Afrikoje žmonės dažnai imasi verslo dėl ekonominio poreikio, o Vakarų Europoje naujų įmonių kūrimo tempas sulėtėjo dėl ekonominio neapibrėžtumo ir mažėjančios verslininkų drąsos rizikuoti. Tuo tarpu Lietuvoje verslumas skatinamas matant realias galimybes. Daugiau nei 60 proc. lietuvių mano, kad jų aplinkoje yra geros sąlygos pradėti verslą, o beveik kas penktas suaugęs žmogus jau dalyvauja  ankstyvosios stadijos versle – šis rodiklis lenkia daugelį Europos šalių.

Iššūkiai – moterų verslų finansavimas, DI diegimas ir švietimas

Vis dėlto iššūkių dar liko. Moterų vadovaujamų verslų skaičius auga, bet jų finansavimo prieinamumas vis dar atsilieka nuo vyrų vadovaujamų įmonių. Dirbtinio intelekto sprendimai skinasi kelią į verslą, tačiau ne visi turi vienodas galimybes juos diegti. Ir nors Lietuva padarė įspūdingą proveržį, norint išlaikyti šį tempą būtina toliau investuoti į švietimą, mokslą, technologijas ir startuolių plėtrą užsienio rinkose.

Svarbiausia yra tai, kad Lietuvos sėkmė nėra atsitiktinė. Ji pasiekta tuo metu, kai pasaulinis verslumo suvokimas pasikeitė. Sėkmė šiandien nebeapibrėžiama vien kaip finansinis augimas – ji matuojama gebėjimu prisitaikyti, kurti inovacijas ir formuoti ateitį. Kol pasaulis kovoja su ekonominiais svyravimais, technologijų revoliucija ir tvarumo iššūkiais, Lietuva rodo, kad verslumas yra ne tik asmeninės sėkmės kelias, bet ir visuomenės pažangos variklis. Žvelgiant į ateitį aišku viena: Lietuva ne tik dalyvauja globalioje verslumo pertvarkoje – ji padeda ją formuoti.

„GEM Lietuva“ ataskaitą Lietuvos ir pasaulio verslo, mokslo ir politinei bendruomenei organizatoriai, tarp jų ir Vilniaus universiteto Verslo mokykla, pristatys šių metų gegužę. GEM tyrimą Lietuvoje koordinuoja ir vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla, o įgyvendinimą Lietuvoje ir Lietuvos narystę pasauliniame GEM tinkle remia „Moody's Lithuania“ bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas vykdomas jau 26 metus. Šią programą inicijavo pasaulio mokslininkai ir verslininkai, norėdami įvertinti verslumo padėtį pasaulyje. Įtraukdami skirtingų valstybių gyventojus ir ekspertus, taikydami moksliniais tyrimais pagrįstą metodiką, verslumo poveikį jie matuoja ieškodami ryšio su įvairiais sektoriais, pavyzdžiui, švietimo, užimtumo, finansų, aplinkos apsaugos ir pan.

2024-12-05

Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla ir tarptautinė rizikos vertinimo agentūra „Moody’s“ pasirašė paramos sutartį, pagal kurią finansuos „Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) tyrimą Lietuvoje – didžiausią pasaulyje verslumo tyrimą. Paramos suma siekia 50 tūkst. eurų, o jos tikslas – suteikti mokslinį pagrindą sprendžiant verslo problemas Lietuvoje. VU Verslo mokykla yra GEM partnerė Lietuvoje, vykdanti tyrimus, kurių rezultatai svarbūs šalies verslumo politikai ir ekonomikos plėtrai.

„Mūsų tvari partnerystė su „Moody’s“ rodo pasitikėjimą Lietuvos mokslo galimybėmis ir jo reikšmę tarptautiniame kontekste. Tikime, kad GEM tyrimas padės mums geriau suvokti dabartinę verslumo situaciją ir priimti sprendimus, kurie skatins tvarią Lietuvos ekonomikos plėtrą“, – teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimas yra vienas išsamiausių pasaulyje verslumo tyrimų, atliekamas daugiau nei 100 šalių. Jis leidžia palyginti įvairių šalių verslumo ekosistemas ir suprasti, kokie veiksniai skatina ar stabdo naujų verslų kūrimą. „Moody’s“ suteikta parama leis VU Verslo mokyklai tęsti darbą ir analizuoti naujausius duomenis, padedančius stiprinti šalies verslo ekosistemą.

„Moody‘s“ kompetencijų centro Lietuvoje vadovė Auksė Žukauskienė pabrėžia, kad paramos tikslas yra praktinių įžvalgų kūrimas verslo lyderiams: „Šis tyrimas suteikia vertingų duomenų apie verslumo tendencijas Lietuvoje, o rezultatai padės atrasti naujas galimybes ir priimti pagrįstus sprendimus ateityje.“

GEM tyrimo rezultatai bus naudingi ne tik akademinei bendruomenei, bet ir verslo sektoriui bei sprendimų priėmėjams, siekiant kurti efektyvias verslumo skatinimo strategijas ir inovacijų politiką. Turėdama prieigą prie daugiau nei šimto šalių duomenų, Lietuva galės tiksliau vertinti savo verslumo situaciją ir priimti sprendimus, prisidėsiančius prie ekonomikos augimo ir tvaraus konkurencingumo didinimo pasaulyje.

2024-11-13

Pardavimų strategijos modulyje, kurį dėsto VU Verslo mokyklos assist. Dr. Edgaras Abromavičius, neseniai vyko išskirtinės paskaitos. Jose aukšto lygio pardavimų specialistai – Vytenis Utaras, „VIA Lietuva“ korporatyvinės komunikacijos vadovas, ir Rokas Čepanonis, „OXYGEN“ pardavimų vadovas, dalijosi savo vertinga patirtimi ir įžvalgomis. Studentai turėjo unikalią galimybę gauti praktinių žinių ir realių pavyzdžių, kuriuos jie galės pritaikyti savo profesinėje veikloje.

Vytenis Utaras pristatė Lietuvos naujienų portalų industriją, aptardamas šioje srityje vyraujančias rinkos tendencijas. Jis supažindino studentus su projektų valdymo, banerių rinkos niuansais ir prekės ženklo pateikimo būdais, padedančiais efektyviai pasiekti tikslinę auditoriją. Vytenio įžvalgos atskleidė Lietuvos rinkos savitumus ir suteikė praktinių žinių, kaip šią informaciją taikyti profesinėje aplinkoje.

Tuo tarpu Rokas Čepanonis išsamiai aptarė „OXYGEN“ prekės ženklo pardavimų procesus bei ryšių su klientais palaikymo svarbą. Jis supažindino studentus su strategijomis, kurios padeda užtikrinti ilgalaikius santykius su klientais, didina prekės ženklo patikimumą ir lojalumą. Rokas pateikė pavyzdžių, kaip efektyviai palaikyti santykius su klientais intensyvioje rinkoje, kur asmeninis dėmesys ir profesionalumas yra ypač svarbūs.

„Vytenio ir Roko perduota patirtis buvo neįkainojama mūsų studentams, norintiems gilintis į pardavimų ir komunikacijos sritis. Šios paskaitos ne tik įkvėpė, bet ir padėjo studentams geriau suprasti dinamišką pardavimų ir rinkodaros pasaulį“, – sakė VU VM assist. Dr. Edgaras Abromavičius.

Šios paskaitos dar labiau sustiprino ryšį tarp akademinės bendruomenės ir verslo ir prisidės prie naujos kompetentingų pardavimų specialistų kartos ugdymo.

2024-11-11

Šį rudenį VU Verslo mokykla siūlo išskirtines stipendijas studentams, turintiems aukščiausius mokymosi rezultatus (už 2024 m. pavasario semestrą).  

Jei tavo studijų vidurkis: 

• 9,8 ar aukštesnis – tu gali pretenduoti į 700 Eur stipendiją
• 10 – tu gali pretenduoti į įspūdingą 1000 Eur stipendiją!

Atitinki reikalavimus?

Nepraleisk šios progos ir iki gruodžio 11 d. pateik laisvos formos prašymą stipendijai gauti per www.is.vu.lt platformą. 

2024-10-16

Konkurencingumo iššūkiai šiandien yra vienodai aktualūs ne tik verslui, bet ir viešajam sektoriui. Socialiai atsakingi darbdaviai gali ne tik sustiprinti savo įvaizdį ir pagerinti finansinius rodiklius, bet ir kurti ilgalaikę vertę savo organizacijai bei visuomenei. Todėl bendradarbiaujant Vilniaus universiteto Verslo mokyklai ir „Witmind“ šiuo metu tiriamos galimybės, kaip pritaikyti Lietuvos darbdavio konkurencingumo indeksą viešojo sektoriaus darbdavių konkurencingumo vertinimui.Tai yra vienas pirmųjų atvejų Europoje, kai bus užtikrinamas šio įrankio mokslinis pagrindimas, o pritaikomumas praplėstas ir viešajam sektoriui, ir verslui.

Konkurencingumo raumuo

„Įtrauki lyderystė yra itin aktuali globaliniame kontekste. Net tokios įmonės kaip „Ikea“, „Tesla“, „Amazon“, „Starbucks“ yra susidūrusios su darbdavio konkurencingumo iššūkiais. Daugelis jų naudoja darbdavio konkurencingumo indeksą, kad identifikuotų savo stipriąsias ir silpnąsias puses, siektų pokyčio. Lietuvoje, bendradarbiaujant verslui ir mokslui, šiuo metu turime išskirtines galimybes kurti geresnę darbdavių ekosistemą ne tik versle, bet ir viešajame sektoriuje. Kitaip sakant, bendromis jėgomis tobuliname įrankį, kuris padės valstybės bei savivaldybių įmonėms, kitoms biudžetinėms įstaigoms stiprinti savo konkurencingumo raumenį”, – teigia pagrindinis tyrėjas, VU Verslo mokyklos vizituojantis vyr. mokslininkas dr. Mindaugas Laužikas.

VU Verslo mokyklos tyrėjai atlieka jau egzistuojančio „WitMind“ sukurto Darbdavio konkurencingumo indekso analizę remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais, globalių tendencijų apžvalga, verslo inteligencijos technikomis ir gerąja patirtimi tokiose šalyse kaip JAV, Kanada, Jungtinė Karalystė bei kitose. Optimizavus indeksą, bus galima periodiškai stebėti ir vertinti viešojo sektoriaus įmonių konkurencingumą ir lyderystę tiek vidiniame, tiek nacionaliniame kontekste.

Viešojo sektoriaus darbdavių konkurencingumo didinimas gali būti raktas į valstybės bei savivaldybių įmonių, kitų biudžetinių įstaigų įvaizdžio gerinimą. Pagal š.m. liepos mėnesį atliktą Vilmorus tyrimą, net penktadalis visuomenės (21,3 proc.) nepasitiki savivaldybėmis, dvigubai daugiau - Vyriausybe (39,7 proc.).

Viešajame sektoriuje – laikas pokyčiams

„Mūsų atliktas Lietuvos dirbančiųjų tyrimas rodo, kad viešasis sektorius iš tiesų turi savo silpnybių. Tačiau tuo pačiu tai reiškia ir didelį potencialą augimui. Tam, jog viešasis sektorius taptų konkurencingesniu, svarbūs du dalykai: įstaigų noras keistis ir gebėjimas pamatyti savo silpnąsias vietas, pasilyginti su konkurentais. Tokią galimybę mūsų platforma ir suteikia, o toliau įstaigoms belieka nuspręsti, ar atėjo laikas pokyčiams”, – teigia „WitMind“,  darbdavio konkurencingumo matavimo sistemos, direktorė Živilė Valeišienė.

Minėtas lyginamasis nacionalinis Lietuvos dirbančiųjų ir atskirų sektorių darbuotojų tyrimas, aprėpęs jų patirties ir pasitenkinimo analizę, didžiavimąsi įmone, tvarumo bei socialinės atsakomybės faktorius, suteikia galimybę darbdaviui palyginti savo įmonę su rezultatais iš 10 Lietuvos regionų, 9 darbo rinkos sektorių bei dar 12 demografinių lyginamųjų pjūvių. Sistema sukurta ir testuojama su didelėmis Lietuvos įmonėmis nuo 2023 m. pradžios ir šiuo metu jau yra prieinama visai rinkai.

Konkurencinga darbo rinka

Darbdavio konkurencingumas indekso pagalba tiriamas pagal lyčių, kartų, išsilavinimo, pajamų, pareigybės, mąstymo ir elgsenos stilių, patirties ir kitus kriterijus. Taip pat didelis dėmesys skiriamas modernių technologijų taikymui, darbdavio kultūrai, strateginiams partneriams. Aukštas darbdavio konkurencingumo indeksas parodo, kad organizacija yra socialiai atsakinga, šiuolaikiška, įtrauki, orientuota į talentus, inovacijas, turi didelį potencialą rinkoje.

Tikima, kad darbdavio konkurencingumo indeksas skatins viešojo sektoriaus pokyčius, stiprins darbdavių ir darbuotojų dialogą, darbo rinkos konkurencingumą, kurs verslumo ekosistemą Lietuvoje bei skleis antreprenerystės idėjas.