2025-05-28
Regionuose verslą kuria dvigubai daugiau pradedančiųjų verslininkų nei sostinėje. Pagal naujausias Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM įžvalgas, kas 7 naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Tarp kitų pernai užfiksuotų esminių Lietuvos verslumo pokyčių – ir labai aukštas Lietuvos verslumo ekosistemos įvertinimas, rekordiniai Lietuvoje gyvenančių žmonių ketinimų pradėti verslą rodikliai, vėlyvosios karjeros versle bei lyčių lygybės aspektai, taip pat įmonių atsargumas dėl dirbtinio intelekto naudojimo versle.
Šį didžiausią pasa
ulyje verslumo dinamikos tyrimą Lietuvoje įgyvendina Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su tarptautine rizikos vertinimo agentūra „Moody’s“, kuri jau trečius metus, nuo 2022 m., teikia paramą projektui.
„Užfiksuoti pokyčiai Lietuvos verslumo žemėlapyje yra signalas, kad verslumas decentralizuojasi – aktyvesni tampa mažesni miestai ir bendruomenės, kuriose žmonės kuria sau darbo vietas ir paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. Regionų augimas gali tapti geografiniu požiūriu subalansuotos ekonomikos pagrindu. Tai pagrinde priklausys ne tik nuo nuoseklių investicijų į verslumo ekosistemos plėtrą, bet ir visuomenės drąsių ambicijų kurti verslą“, – pažymi GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos Antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadovė prof. dr. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Regionai vejasi sostinę
Vilnius išliko pagrindiniu startuolių centru, tačiau verslumas tapo geografiškai įvairesnis. Nors sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, buvo įsikūrę regionuose. Palyginimui, planuojančių 10 ar daugiau naujų darbo vietų sukūrimą bei 50 proc. apyvartos augimą 2023 m. regionuose buvo dvigubai mažiau – 29 proc. Šis pokytis atskleidžia stiprėjančią regioninių ekosistemų, palankių auginti verslus, tendenciją.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad regionuose pagrindiniu verslo įkūrimo motyvu išlieka užimtumo būtinybė, tai yra 2024 m. net 74,8 proc. pradedančiųjų verslininkų nurodė, kad verslą pradėjo tam, jog susikurtų darbo vietą ir užsidirbtų pragyvenimui (kai Vilniuje šis rodiklis siekė 25,1 proc.). Trims trečdaliams (75,68 proc.) pradedančiųjų verslininkų regionuose svarbu pratęsti šeimos tradicijas, kiek mažesnę dalį (71,03 proc.) įkvepia noras pakeisti pasaulį. Visgi pagal naujų produktų kūrimą bei inovacijas Vilnius lieka dominuojantis tarp šalies verslų.
Verslo aplinka – dinamiška, bet trapi
Apžvelgiant bendrą šalies verslumo aplinką, reikšmingas yra verslumo ekosistemos indeksas (NECI). 2024 m. Lietuvą pagal jį užėmė 2‑ą vietą pasaulyje. Mūsų šalis yra vienintelė iš Europos valstybių, pakliuvusi į penketuką – ją pralenkė tik Jungtiniai Arabų Emyratai. Po antroje vietoje esančios Lietuvos rikiuojasi tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Taivanas, Saudo Arabija, Indija, Korėja ar dešimtoje vietoje likusi Šveicarija.
Noras pradėti verslą Lietuvoje pernai šoktelėjo iki 20,4 proc. Tai – aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma suaugusiųjų verslą tebevertina kaip pageidaujamą ir prestižinį karjeros pasirinkimą (taip mano 71 proc. – vos 8 proc. mažiau nei 2023 m.), ir net pusė (51 proc.) tiki geromis galimybėmis pradėti verslą.
Visgi brandžių verslų dalis pernai sumažėjo iki 3,2 proc., o sustabdžiusių savo verslų veiklas padaugėjo iki 7 proc. Šios tendencijos iliustruoja ne tik šalies verslumo dinamiką, bet kartu ir trapumą, nes tai, kad iniciatyvos užaugtų į ilgalaikius verslus, lemia daugybė faktorių. Pavyzdžiui, 2024 m. iki 48 proc. augo nesėkmės pradėti verslą baimės lygis (lyginant su 35 proc. 2023 m.).
Be to, neapibrėžtumas dėl geopolitinių iššūkių bei kintanti ekonominė situacija prisidėjo prie optimizmo dėl ateities sumažėjimo. Tik kas dešimtas pradedantis verslininkas Lietuvoje turėjo lūkesčių per penkerius metus sukurti 10 ar daugiau darbo vietų, beveik pusė (47%) tikėjosi pasamdyti nuo 1 iki 4 žmonių, ir net 58 proc. prognozavo, kad darbuotojų skaičius nepasikeis.
Daugiau įvairovės
Įdomu, kad vis didesnį vaidmenį kuriant naujus verslus gauna vėlyvosios karjeros žmonės. Nors tarp pradedančiųjų verslininkų vyravo 25–34 metų amžiaus asmenys, augo ir kitų amžiaus grupių aktyvumas, ypač 45–54 metų (22,7 proc.) bei 55-64 metų (16,7 proc.). Skirtingos kartos keičia verslo aplinką ir suteikia jai daugiau įvairovės.
Kita svarbi Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM išvada – kad Lietuva beveik pasiekė lyčių lygybę pradiniame verslumo etape. 2024 m. pradėti verslą rinkosi 11,7 proc. moterų ir 11,6 proc. vyrų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Jungtiniai Arabų Emyratai, trečioje vietoje – Austrija. Tačiau iš visų moterų tik 2%-jiems procentams priklauso brandūs verslai ir iš visų vyrų 4,4% priklauso brandūs verslai , dvigubai daugiau. Informacinių ir komunikacinių technologijų srityje lyčių disproporcija itin ryški: joje 100 proc. verslų įregistravo vyrai.
Draugystė su dirbtiniu intelektu
Lietuvoje dominuoja verslo į vartotojus orientuotų paslaugų sektoriuje kūrimas – startuoti mažmeninės prekybos, svetingumo, sveikatos apsaugos ar švietimo srityje renkasi 53,6 proc. pradedančiųjų verslininkų.
Dauguma Lietuvos verslininkų labiau orientuojasi į esamų idėjų tobulinimą, daugiau nei 70 proc. nurodo, kad jų produktai ar paslaugos nėra nauji. Tik 2,7 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų pristato pasauliniu mastu naujus produktus.
Prof. dr. Saulės Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, tai, kad Lietuva atsilieka nuo kitų šalių proveržio inovacijose, dalinai lemia lėtesnė skaitmenizacija ir lietuvių atsargumas. Tik 14 proc. pradedančiųjų verslininkų laiko dirbtinio intelekto įrankį labai svarbiu savo dabartinei verslo strategijai, kai tuo tarpu pažangios ekonomikos šalyse jis jau yra tapęs pagrindine daugelio verslų sudedamąją dalimi. Visgi beveik trečdalis (27 proc.) pradedančiųjų verslininkų planuoja naudoti daugiau skaitmeninių įrankių savo produktams ar paslaugoms parduoti – tai yra dvigubai daugiau nei 2023 m., kai šis rodiklis siekė 13 proc.
Kita aktuali tendencija, kurią atskleidė pasaulinis tyrimas, yra tai, kad verslo sėkmės kodu tampa tvarumas. 2024 m. 52 proc. pradedančių verslininkų ir 54 proc. jau įsitvirtinusių verslo savininkų teigė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti savo verslo poveikį aplinkai. Šis procentas yra panašus į tokių šalių kaip Švedija bei Ispanija rodiklius.
„Lietuvos pasiektas proveržis atveria plačias galimybes verslui ir politikos formuotojams, o išryškėję iššūkiai įgalina teigiamiems pokyčiams inovacijų plėtros ir regionų stiprinimo srityje“, – apibendrina GEM tyrimo Lietuvoje vadovė.
Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimas GEM (angl. Global Entrepreneurship Monitor) jau 26 metus teikia patikimą informaciją apie verslumo ekosistemas. Jis vykdomas daugiau nei 100 pasaulio šalių, geografiškai dengia daugiau nei 70 proc. pasaulio BVP. Lietuvoje tyrimą įgyvendina Vilniaus universiteto Verslo mokykla, bendradarbiaudama su „Moody‘s Lithuania”.