Dr. Ramunė Dirvanskienė
Neuropsichologė, docentė Vilniaus Universiteto psichologijos institute ir lektorė Gyvybės mokslų centre. Lektorė neuropsichologijos mokslų daktaro laipsnį įgijo Edinburgo universitete, o klinikinę patirtį – Anne Rowling regeneracinės neurologijos klinikoje, atlikdama neuropsichologinius vertinimus moksliniams ir farmaciniams tyrimams. Domėjimosi sritys – smegenų raida ir senėjimas bei neurodegeneracinės ligos. Lektorė taip pat užsiima smegenų mokslo populiarinimu, yra knygos ,,Kaip veikia smegenys” autorė bei portalo Neuropaskaitos.lt įkūrėja.
Temos:
Kaip smegenys mokosi? Neuroplastiškumas ir kognityviniu neuromokslu paremti būdai atminčiai gerinti. Paskaitos metu apžvelgiamos neuro ir pažintinių (cognitive) mokslų žinios apie pagrindinius procesus, vykstančius smegenyse, kai asmuo mokosi. Pasakojama kaip neuronai užmezga naujus ryšius, kaip juos išlaiko, ir kaip prireikus aktyvuoja tinkluose saugomą informaciją. Po teorinės dallies eina praktinė – klausytojai supažindinami mokslu pagrįstais būdais dėmesiui ir atminčiai gerinti. Mokymai skirti asmenims, norintiems pagerinti savo atmintį, tačiau juose pateikiami praktiniai pavyzdžiai iš realaus gyvenimo patiks ir tiems, kurie nori geriau suprasti save ir kitus.
Kodėl protingi žmonės daro kvailas klaidas? Sprendimų priėmimo neuromokslas. Šios pakaitos metu išgirsite apie tai, kodėl darome suvokimo ir mąstymo klaidas ir į ką turėtume atsižvelgti siekdami jų išvengti. Taip pat apžvelgsime ir tai, kodėl kartais taip sunku pripažinti klaidas ir pakeisti nuomonę. Šią paskaitą rekomenduojame įmonėms, kurios nori kažko ,,lengvo”, tinkamo dienos pabaigai ar didelėms grupėms.
Smegenų senėjimo neuromokslas. Kokie pokyčiai vyksta smegenyse šioms senstant bei atsparumą didinantys veiksniai. Paskaitoje pristatomi pagrindiniai neurologiniai procesai, vykstantys smegenyse šioms senstant. Apžvelgiamos sąsajos tarp jų ir asmens bruožų bei gyvensenos, nagrinėjami tiek senėjimą spartinantys tiek lėtinantys veiksniai. Paskaitoje gilinamės į mokslinius tyrimus, vertinančius įvairių demencijos riziką mažinančių intervencijų veiksmingumą. Ši paskaita dažniausiai užsakoma sveikatos sektoriaus darbuotojams ir specialistams, dirbantiems su vyresnio amžiaus asmenimis ir jų šeimos nariais. Fokusuojamasi į tai, kas yra demencija ir kokie jos simptomai, kaip ji atsiranda ir ką reiktų daryti ar ko nedaryti pačiam asmeniui ir plačiajai visuomenei, siekiant šios ligos riziką sumažinti.
Motyvacijos neuromokslas. Kaip motyvuoti save ir kitus? Kas vyksta mūsų smegenyse, kai mes kažko užsinorime? Paskaitos metu paliečiamos keturios temos: 1) Motyvacijos anatomija – kokios smegenų struktūros yra atsakingos už motyvaciją ir kaip reikėtų formuoti užduotis, kad mūsų smegenims jos atrodytų patrauklesnės; 2) Motyvacijos neurochemija – kokį vaidmenį mūsų elgesio reguliacijoje atlieka įvairūs hormonai ir kaip jų pasigaminti daugiau; 3) Individualūs veiksniai – kodėl vieni iš mūsų yra labiau motyvuoti už kitus, kiek tai nulemiama gyvenimo būdo, asmenybės ir socialinių veiksnių; 4) Praktiniai patarimai – kaip formuoti užduotis, kad jos sudomintų kitus bei kaip keisti savo paties mąstymą, kad labiau įsitrauktume į naujas ar jau pradėtas veiklas.
Kaip atsiranda (ne)tikri moterų-vyrų smegenų skirtumai? Biologinių, socialinių ir kultūrinių su lytimi siejamų veiksnių įtaka smegenų veiklai. Pranešimo metu apžvelgiami pagrindiniai neuromokslo atradimai apie moterų ir vyrų smegenų ypatumus ir lyties hormonų vaidmenį jų veiklai bei paneigiami dažniausiai sutinkami mitai apie įgimtus lyčių smegenų skirtumus. Kokią įtaką moterų ir vyrų smegenims daro socialiniai-kultūriniai veiksniai ir kiek besiformuojančias mergaičių ir berniukų smegenis veikia visuomenėje vyraujantys lyčių stereotipai.
Intelektas: ką apie jį turime žinoti? Paskaitos metu klausytojai supažindinami su tuo, kaip skirtingos psichologijos šakos apibrėžia intelektą bei kokie istoriniai veiksniai nulėmė, kad atsirado tai, ką mes šiandien vadiname IQ ir intelekto testais. Pateikiama mokslinių tyrimų santrauka, atskleidžianti kokios visuomenės grupės pasižymi aukščiausiais intelekto įverčiais bei kokią įtaką šiems rezultatams turi įvairūs socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Taip pat išgirsite ir apie alternatyvias intelekto teorijas, siūlančias be tradicinio akademinio matuoti ir muzikinį, emocinį bei kūno-kinetinį IQ.
Bendravimo neuromokslas: socialinės smegenys ir ,,savasis aš”. Paskaitos metu apžvelgiame, kodėl judėjimas būtinas gerai smegenų raidai ir kaip pratimai, skirti lavinti pusiausvyrą, savo kūno suvokimą ir kontrolę, skatina naujų ryšių smegenyse užsimezgimą ir pusrutulių bendradarbiavimą.
Kalbinės aplinkos ir skaitymo įtaka ankstyvajai neuropsichologinei raidai. Pranešimo metu apžvelgiami neuromokslo tyrimai apie kalbinės aplinkos įtaką ankstyvajai raidai, kaip šeimoje ir ugdymo įstaigoje vartojami žodžiai formuoja ikimokyklinukų smegenis. Kadangi augdami vaikai susiduria ne tik su gimtąja bet ir kitomis kalbomis, apžvelgiame kokie skirtumai pastebimi tarp vienakalbėse ir dvikalbėse aplinkose augančių vaikų akademinių ir socialinių gebėjimų bei kokią įtaką tai turi protinėms funkcijoms vėlesniais gyvenimo tarpsniais. Vaikai kalbos mokosi ir žodyną plečia ne tik bendraudami, bet ir skaitydami knygas kartu su suaugusiais, todėl paskaitoje atskiras dėmesys skiriamas skaitymo procesui, skirtingų skaitymo būdų ir knygų turinio įtakai vaiko smegenų raidai.
Meniškos smegenys – kaip kultūra formuoja mūsų realybės suvokimą ir kodėl mes mėgstame skirtingus dalykus. Neuromokslininkai pastebi, kad tai, kaip mūsų smegenys suvokia tikrovę, ne visada atitinka objektyvią realybę. Idėjos, per kurių prizmę žvelgiame į pasaulį, neretai būna suformuotos kultūrinių veiksnių, tokių kaip menas, o meninių gebėjimų lavinimas savo ruožtu keičia patį meno suvokimą. Paskaitos metu apžvelgsiama, kaip knygos, filmai ir muzika veikia mūsų smegenyse vykstančius procesus ir kiek mūsų suvokimo ir mąstymo gebėjimų yra „pasiskolinti“ iš mūsų mąstymą suformavusios kultūros.
Socialinis darbas
Socialinių darbuotojų kvafilikacijos tobulinimo kursai