Naujienos

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji.

„Šios nakties žinios – blogiausio scenarijaus išsipildymas. Dabar tarpusavio vienybė ir parama yra itin svarbu. Todėl Vilniaus universitetas solidarizuojasi su Rusijos agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis ir, išreikšdamas palaikymą, yra pasiryžęs užkirsti kelią galimiems akademinės laisvės, aukštojo mokslo suvaržymams“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU kviečia prisidėti prie paramos Ukrainos akademinei bendruomene visus neabejingus VU bendruomenės narius, piliečius ir verslo atstovus. Aukoti galima VU fondo svetainėje. Paaukoti pinigai pasieks tuos akademinės bendruomenės narius Ukrainoje, kuriems jų labiausiai reikia.

VU jau kreipėsi į partnerius – Ukrainos universitetus – ir išreiškė jiems paramą bei pasiryžimą padėti – dalytis žiniomis ir resursais.

LDK stipendija 2020 m. buvo įsteigta iš universitetų pašalintiems, dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojimus patyrusiems Baltarusijos studentams. Jeigu po Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje prireiks užtikrinti akademinio gyvenimo tęstinumą, VU yra pasiryžęs suteikti galimybę studijas Lietuvoje tęsti ir Ukrainos studentams.

Prašymus gauti stipendiją stojantieji gali teikti jau dabar. VU pasirengęs ieškoti įvairių būdų remti partnerių universitetų bendruomenes, pagelbėti prireikus prieglobsčio ar paramos.

Vasario 22 d. vakarą Ukrainos vėliavos spalvomis fasadą nušvietęs VU ir toliau išreikš palaikymą visuomenės ir verslo, partnerių iniciatyvoms, siekiančioms demokratinių idėjų palaikymo, telkiančioms paramą Ukrainos valstybei ir jos žmonėms. VU palaiko ir vienija istoriškai artimas Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos tautas ir įsipareigoja skleisti žinią ir atvirai smerkti akademines ir kitas laisves varžančius pažeidimus.

Jeigu tu:

• esi įgijęs verslo ir vadybos krypčių grupės arba ekonomikos studijų krypties profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį;

• nori įgyti daugiau žinių ir kompetencijų;

• nori studijuoti VU Verslo mokyklos magistrantūros studijų programose,

tuomet Verslo vadybos papildomosios studijos yra skirtos būtent tau!

Kodėl papildomosios studijos - VU Verslo mokykloje?

• Paskaitos online - studentas (-ė) gali mokytis iš ten, kur patogu! Ofiso, jaukios kavinukės, kito miesto, o gal net iš kitos šalies!

• Paskaitos vyksta po įprastų darbo valandų, tad studento darbai nenukentės!

• Modulinė mokymosi forma - 1 studijų dalykas per mėnesį.
  Fokusas ir aiški kryptis studijų dalykui - garantuota.

• Paskaitos prasideda kovo 1d. Sėkmingai išsilaikius papildomų studijų egzaminus, studentas gali teikti paraišką į magistrantūros studijas, kurios prasideda jau rudenį!

Daugiau informacijos apie verslo vadybos papildomąsias studijas rasite čia: papildomos studijos.

Turi klausimų? Susisiek!

Inga Budrevič el. p. ,  tel. +370 606 05 444

 Gruodžio 16 dieną Vilniaus universiteto Verslo mokykla minėjo penktąjį gimtadienį.

 

„Global Entrepreneurship Monitor“ (GEM) – globalus verslumo stebėsenos tyrimas – sugrįžta į Lietuvą: „Moody’s“ steigia 60 tūkst. eurų paramą, kurios tikslas – padėti išanalizuoti, įvertinti ir spręsti verslo sektoriuje kylančias problemas, destabilizuojančias verslumo skatinimą bei reglamentavimą ir verslo startuolių plėtrą mūsų šalyje.

„Ši parama svarbi ne tik Lietuvos dalyvavimo tyrime ir jo rezultatų kontekste – tai ramstis ir stiprus pamatas mokslui, studijoms bei verslui augti. Vilniaus universiteto bendruomenė pastebi sveikintiną didėjantį verslo pasitikėjimą socialiniais mokslais, atsiradusį įvertinus tai, jog tyrimų nauda verslo sektoriui turi didžiulę reikšmę ir įtaką jų pasiekimams“, – teigia Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

2020 m. birželio 9 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija ir VU pasirašė bendradarbiavimo sutartį dėl mokslu paremto tarptautinio verslumo tyrimų plėtojimo ir sklaidos Lietuvoje. GEM tyrimas – didžiausias pasaulyje vykdomas verslumo dinamikos tyrimas, kurio rezultatai Lietuvai yra svarbūs ir susiję su įrodymais grįsta verslo sektoriaus plėtra.

„Moody’s“ didžiuojasi galėdami paremti GEM tyrimą, atliekamą glaudžiai bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu. Šis projektas suteiks neįkainojamų įžvalgų apie verslumo tendencijas nacionaliniu mastu ir padės verslo lyderiams priimti geresnius sprendimus. Nekantraujame atskleisti, ką atneš tyrimo rezultatai ir ką jie reikš Lietuvai“, – sako Mariano Andrade Gonzalez, „Moody’s“ Lietuvos padalinio vadovas.

Lietuva šiame tyrime jau yra dalyvavusi 2011–2014 m., o dabar rėmėjų „Moody’s“ dovanota 60 tūkst. eurų parama padės VU Verslo mokyklos tyrėjų grupei, bendradarbiaujant su Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigta verslumo ir eksporto plėtros agentūra „Versli Lietuva“, atlikti nuoseklų verslumo stebėsenos tyrimą šalyje. Pirmieji tyrimo rezultatai bus pristatyti 2022 m., o visapusiškai išsamūs rezultatai ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui – jau 2023 m. pradžioje.

„Verslumas yra esminis visuomenės sveikatos ir gerovės veiksnys, taip pat ir didžiulis ekonomikos augimo variklis. Lietuvos dalyvavimas GEM tyrime yra svarbus tuo, kad galime įsivertinti, kaip atrodome pasauliniame kontekste. Verslumo ir antreprenerystės ekosistemos plėtra yra viena pagrindinių VU Verslo mokyklos misijų, todėl džiaugiamės galėdami prisidėti prie to šalies lygmeniu – mūsų mokslininkų komanda yra pasiruošusi ieškoti naujų galimybių ir sprendimų“, – sako VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

GEM tinklas atlieka verslumo ir rinkos tyrimus visame pasaulyje. Jis suteikia galimybę akademikams tyrimuose taikyti unikalią metodologiją ir gauti prieigą prie daugiau kaip šimto pasaulio valstybių duomenų verslumui tirti. Kartu stiprinamas mokslo įrodymais grįstos politikos vykdymas, o verslo išteklių ir investavimo galimybių vertinimas prisideda prie verslo ekosistemos plėtros.

IPMA REG programa yra Tarptautinės projektų vadybos asociacijos (International Project Management Association IPMA) administruojama mokymų ir ugdymo kursų bei programų registracijos schema, kurios tikslas yra suteikti žinomumą, pripažinimą ir įvertinimą kokybiškoms projektų vadybos ugdymo programoms ir mokymų kursams. Daugiau info čia: REG Home - IPMA

Lietuvos projektų vadybos asociacija (LPVA) – šalies projektų vadybos profesionalus bei siekiančius jais tapti vienijanti profesinė asociacija, kurios misija – projektų valdymo kompetencijų plėtra asmeniniu ir organizaciniu lygmeniu. Jos tinklui priklauso projektų vadovai, kiti profesionalai, ekspertai, konsultantai, akademinė bendruomenė.

Asociacija, įkurta 2004 m., yra pilnateisė Tarptautinės projektų vadybos asociacijos IPMA narė ir dalyvauja jos bei Šiaurės šalių projektų vadybos asociacijų tinklo NORDNET veikloje. Asociacija siekia tobulinti projektų, programų ir projektų portfelių valdymą Lietuvos verslo ir viešajame sektoriuose bei nevyriausybinėse organizacijose (NVO).

Nuo 2021 m. LPVA yra IPMA REG schemos partnerė ir vertinimo organizatorė Lietuvoje.

Vilniaus Universiteto Verslo mokyklos Tarptautinės projektų vadybos programos registravimas IPMA REG programoje yra pirmasis toks įvykis Lietuvoje ir Baltijos šalyse!

International Project Management programai yra suteikiamas pripažinimas iš pirmaujančios pasaulio projektų vadybos asociacijos, patvirtinant, jog programa apima platų sąrašą kompetencijų, apibrėžtų @IPMA publikuojamame baziniame projektų vadybos individualių kompetencijų sąvade (International Competence Baseline).

Ar galvojai apie galimą verslą su Kinijos partneriais? O gal norėjai susipažinti su kinų kalba ir kultūra iš arčiau?  

China track kursas padės pažinti Kinijos kultūrinius ypatumus, pramokti kinų kalbos bei padės pagrindus sėkmingam verslo vystymui Kinijos rinkose. 

Kodėl turėtum rinktis šį kursą: 

• nemokami kinų kalbos ir kultūros kursai, vykstantys II-V studijų semestrais;
• sėkmingai baigus kursus išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas; 
• semestras Kinijos ar Taivano universitete ir/arba vasaros stovykla.  

Sąlygos: 

Konkurse gali dalyvauti 1- o kurso  bakalauro studijų programos studetai, kurie iki gruodžio 20 d. studijų  tarnybai Vilniaus universiteto Studijų informacinėje sistemoje (toliau – VUSIS) pateiks laisvos formos  prašymą ir motyvacinį laišką. 

VU VM direktoriaus įsakymu patvirtinta atrankos komisija po gruodžio 20 d. organizuos motyvacinius pokalbius. 

Modulis organizuojamas, kuomet grupę sudaro ne mažiau 10-12 studentų grupė ir ne daugiau 20 studentų grupė.   

Konkursui pasibaigus, iki gruodžio 22 d. studentai informuojami apie susidariusią/nesusidariusią Modulio grupę. 

Kinų kalbos mokymas vykdomas anglų – kinų kalbomis. 

Kyla klausimų? Kreipkis į Tarptautinių mainų koordinatorę Danutę Butkienę: 

Siekiant skatinti VU Verslo mokyklos studentus už aktyvią visuomeninę, mokslinę ir savanorišką veiklą, už VU VM vardo viešinimą, tarptautiškumo sklaidą, verslumą, kūrybiškumą ir inovatyvumą, išskirtinius studijų ir mokslo rezultatus, kviečiame teikti prašymus VU VM vardinei stipendijai gauti.

Studentas pageidaujantis dalyvauti konkurse 300 EUR vienkartinei Stipendijai iki 2021 m. lapkričio 22 d. turi pateikti:

1. prašymą stipendijai gauti (pildoma VU SIS- laisvos formos prašymas (teksto vietoje nurodote, kad dalyvaujate konkurse vienkartinei stipendijai gauti. spauskite sukurti - tęsti pildymą ir galėsite pridėti papildomus dokumentus);
2. motyvacinį laišką (iki 300 žodžių);
3. kitus stipendijų nuostatuose nurodytus dokumentus.

Spalio 4-8 dienomis VU VM studentai dalyvavo naujojoje Erasmus+ mišrioje intensyviojoje judumo programoje (angl. BIP - Blended Intensive Programme ) ir savaitę praleido Roterdame! VU VM komandą sudarė 7 nariai iš Lietuvos, Australijos, Indijos ir Baltarusijos. Viena iš dalyvių - Iryna Pranovich - dalijasi savo patirtimi su mumis:

„Ar kada nors svarstėte galimybę mėsą savo racione pakeisti augalinės mėsos produktais? O gal jiems ir teikiate pirmenybę, tačiau kartais valgote mėsą, vištieną ar jūros gėrybes, kitaip tariant, esate lanksčios dietos šalininkas/ė (angl. flexitarian)? Gyvūninės kilmės mėsos vartojimo mažinimas ženkliai prisideda prie tvarumo, saugo ne tik gyvūnus, bet ir jūsų sveikatą, tai suprantate, tačiau kažkas trukdo žengti lemtingą žingsnį ir atsisakyti  mėsos. Prieinamumas? Kaina? Draugai?

29 tautybių studentai iš 3 universitetų, tarp jų ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos atstovai, Roterdame praleido 5 dienas, dalyvavo paskaitose ir seminaruose, gilinosi į kūrybinį mąstymą ir nagrinėjo Unilever įmonės pateiktą atvejį, siekdami suformuluoti siūlymų, kaip būtų galima populiarinti Unilever produktą The Vegetarian Butcher.

Pirmosiomis dienomis studentai susipažino su prekės ženklu, susitikimų su Unilever komandos nariais metu įsigilino į verslo problemą, įgijo žinių apie maisto pramonę ir ieškojo galimų problemos sprendimų. Įpusėjus savaitei, iš auditorijų visa veikla persikėlė į Roterdamo miestą, kur dalyviai, taikydami seminarų metu įgytas žinias, atliko tyrimą, pasitelkdami interviu metodą.  Kalbinant sutiktus žmones siekta atskleisti dabartinių ir būsimų klientų pageidavimus ar abejones, susijusias su produktu.

10 komandų generavo idėjas ir ruošė pristatymo medžiagą paskutinei programos dienai. Kiekviena komanda turėjo verslo mentorių, padedantį plėtoti pirminę idėją ir formuluoti galimą problemos sprendimą. Sprendimas turėjo būti vizualizuotas plakatu ir vaizdo pristatymu. Paskutinę programos dieną komandos žiuri nariams įteikė savo sukurtus plakatus ir pristatė  idėjas kompanijai Unilever & The Vegetarian Butcher. Tik 4 iš 10 komandų pateko į finalą su vaizdo pristatymais bei klausimų ir atsakymų sesijomis.

Šis projektas -  itin vertinga patirtis, ne tik suteikusi praktinių žinių, paskatinusi sutelkti visas jėgas bei dėmesį nagrinėjant realų įmonės atvejį ir ieškant problemos sprendimo per labai trumpą laiką, bet ir praturtinusi tarpkultūrinės darbo aplinkos, tarptautinių komandų kuriamų idėjų supratimu. Tikimės, kad pasiūlyti sprendimai paskatins vis daugiau žmonių rinktis tvaresnį gyvenimo būdą, labiau rūpintis savo sveikata bei gyvūnais.“

Dėkojame Irinai už pasidalinimą įspūdžiais ir linkime sėkmės antrajame, nuotoliniame, projekto etape.

Mieli #VUVM bendruomenės nariai,

Dėl sparčiai blogėjančios epidemiologinės situacijos ir augančio susirgimų skaičiaus šalyje, užsikrėtimų artimoje aplinkoje ir siekiant užtikrinti studentų, dėstytojų ir darbuotojų saugumą, priimtas sprendimas nuo spalio 11 d. studijas organizuoti nuotoliniu būdu.

Po aktyvių konsultacijų su VU VM bendruomene, sprendimas dėl tolimesnio studijų organizavimo modelio VU VM bus parengtas iki spalio 25 d.

Jei neturite tinkamų sąlygų studijuoti namuose ar bendrabutyje, prašome mus informuoti - sudarysime sąlygas mokymuisi Verslo mokyklos auditorijose, prieš tai užpildžius registracijos formą: https://forms.office.com/r/1swvrPeMEK

 Daugiau informacijos apie nuotolines studijas, reikalingus įrankius ir kitą aktualią informaciją galite rasti čia: https://www.vu.lt/covid-19/studentams

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla ir tarptautinių ir tarpvaliutinių pinigų perlaidų bei mokėjimų bendrovė „Western Union Lietuva“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį kartu organizuoti švietimo technologijų plėtrą skatinantį projektą „EdTech Hackathon 2021“. Šiemet lapkričio pradžioje šešias dienas truksiantis renginys skirtingų profesijų profesionalus ir švietimo inovatorius sukvies klausytis švietimo technologijų pranešimų bei inovacijų kūrimo sprintui, kurio tikslas – pasidalinti patirtimi ir rasti inovatyvių būdų, kaip eliminuoti  pandemijos sukeltus hibridinio mokymosi iššūkius.

„Pandeminiai metai parodė, kad švietimo sektorius nebuvo maksimaliai pasiruošęs nuotoliniam mokymui. Nuotolinis mokymasis sukėlė iššūkių ne tik moksleiviams ir studentams – daugiau nei tūkstantis pedagogų paliko savo darbo vietas, stipriai nukentėjo mokymo ir mokymosi kokybė. Pagrindinė išmokta pamoka studijų procese yra ta, kad nuotolinis mokymas yra ne tik bandymas įveikti fizinę distanciją, bet reikalauja visiškai kitų mokymo metodų. Tai, ką stebėjome pastaruosius metus, galime vertinti kaip pastangas suvaldyti krizę išnaudojant technologijas, o ne tikrąsias nuotolines studijas. Išmokę pamokas ir toliau dirbame bei dirbsime su nuotolinių studijų plėtra, kompetencijų šioje srityje kėlimu. Džiaugiamės, kad VU Verslo mokyklos organizuojamame „Edtech Hackathon“ ne tik ieškosime edukacinių technologijų panaudojimo galimybių hibridiniame mokyme, bet kartu šiam tikslui pasitelksime ir tarptautines bendruomenes“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Jau trečius metus organizuojamas VU Verslo mokyklos hakatonas šiemet sulaukė didelio tarptautinio palaikymo – organizatoriai jungia jėgas su „Western Union“ padaliniu Lietuvoje. Pagrindinis partneris prisidės ir prie projekto organizavimo, ir prie švietimo technologijų savaitės įgyvendinimo. „Western Union“ specialistai dalinsis patirtimi ir įžvalgomis apie daugiakultūrinius integracijos ir įtraukties aspektus mokymuose, hibridinio mokymosi gudrybes ir skaitmenizuoto darbo ateitį („the Future of Work“).

Jūratė Stanišauskienė, „Western Union Lietuva“ vadovė, sako, kad bendradarbiauti su VU Verslo mokykla, organizuojant „EdTech Hackathon 2021“, įmonę paskatino sutampantis požiūris į švietimo ir inovacijų svarbą versle ir visuomenėje.

„Pandemijos metu mūsų įmonė, kaip ir švietimo bendruomenė, susiduriame su įvairiais pokyčiais: išbandome hibridinį darbo modelį, į virtualią erdvę perkelėme darbuotojų įvedimą bei praktikos sesijas. Įmonės specialistai turėjo progą išbandyti naujas praktikas, kuriomis renginio metu dalinsis su švietimo inovatorių bendruomene. Tikiu, kad verslo ir švietimo sinergija, organizuojant tokias iniciatyvas, prisidės prie aktualių problemų sprendimo bei inovacijų šalyje skatinimo. Tai – strateginis mūsų įsipaireigojimas“, – komentuoja Jūratė Stanišauskienė, „Western Union Lietuva“ vadovė.

„Švietimas yra viena svarbiausių „Western Union Lietuva“ socialinės atsakomybės krypčių. Ugdymo įstaigose auga talentai, kurių idėjos prisideda prie visuomenės progreso. Mums ši galimybė bendradarbiauti su kūrybingais ir iniciatyviais žmonėmis yra puiki proga paskatinti inovatyvią specialistų kartą Lietuvoje ir už jos ribų“, – pritaria Sergej Sidorov, „Wester Union Lietuva“ paramos fondo prezidentas.

Registracijos pradžia

Šios sutarties pasirašymas oficialiai pradeda ir „EdTech Hackathon 2021“ dalyvių ir iššūkių registraciją. Hakatone dalyvauti kviečiami studentai, moksleiviai, švietimo ir technologijų entuziastai, startuoliai ir kitos inovacijų plėtrą skatinančios bendruomenės, dalyvių laukia idėjas plėtoti padėsiantys prizai, pažintys ir stiprus mentorių tinklas. Renginį palydinti švietimo technologijų savaitė lapkričio 9-11 dienomis bus transliuojama naujienų portale „15min“, hakatono finalinę dieną (lapkričio 14 d.) taip pat bus galima stebėti gyvai.

„VU verslo mokyklos inicijuotas hakatonas kasmet pasiekia naują kokybinį lygį – šiemet tai rodo mūsų partnerystė su „Western Union Lietuva“. Džiaugiamės, kad tarptautinė įmonė įsitraukia į edukacinių sprendimų tobulinimą ir tikime, kad šiuo hakatonu surasime naudingų ir efektyvių sprendimų visai švietimo bendruomenei“, – teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

Registruotis galite čia: https://www.vuhackathon.lt/

Europos Komisijai siekiant stiprinti mokslo ir studijų institucijų potencialą inovacijų ir verslumo srityje, Europos inovacijų ir technologijų institutas (The European Institute of Innovation and Technology, EIT) paskelbė specialų konkursą, kurio metu buvo atrinkti 23 konsorciumai iš 32 valstybių. Tarp jų patekęs Vilniaus universitetas (VU) su tarptautiniais partneriais įgyvendins „UNIcorn“ projektą, siekiantį plėtoti technologijų perdavimo procesus mokslo ir studijų institucijose ir intensyvinti verslumo ugdymą.

Platesnis šio projekto siekis – stiprinti Baltijos regione veikiančių mokslo ir studijų institucijų pajėgumus komercinti moksliniais tyrimais ir inovacijomis grįstus sprendimus, plėtoti partnerystes su verslo įmonėmis ir ugdyti verslumą. VU Mokslo ir inovacijų departamento Inovacijų skyriaus ir „UNIcorn“ projekto vadovės Kristinos Babelytės-Labanauskės nuomone, VU įsitraukimas į EIT veiklas atveria naujas galimybes efektyviau integruotis į šios Europos Komisijos įkurtos organizacijos inovacijoms skirtas žinių ir inovacijų bendruomenes ir jų kuriamas mokslo ir verslo partnerystes.

„Projektas „UNIcorn“, į kurio veiklas bus įtraukiami ir projekto dalyvių ekosistemų ir verslo partneriai, prisidės prie vadinamosios universitetų „trečiosios misijos“ stiprinimo. Bendradarbiaujant su vietos ar regiono universiteto ekosistemos partneriais, be tradicinių universiteto tikslų, kaip studijos ir moksliniai tyrimai, universiteto socialinis ir ekonominis vaidmuo įveikiant visuomenės iššūkius stiprėja. Tai, tikėtina, prisidės prie aukšta pridėtine verte grįstos valstybės ar Baltijos regiono ekonomikos kūrimo“, – teigia K. Babelytė-Labanauskė.

VU Verslo mokyklos antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadovė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė tikisi, kad ši Europos Komisijos iniciatyva padės tvirtus pamatus tokios kultūros plėtojimuisi ne tik mūsų universiteto bendruomenėje, bet ir visoje šalyje.

„Pagrindinis VU Verslo mokyklos tikslas – stiprinti antreprenerystės ir inovacijų plėtrai reikalingas kompetencijas, todėl su džiaugsmu prisidedame prie šio projekto. Darnios ekosistemos tarp mokslo ir verslo užtikrinimas, pasaulinės mokslo komercinimo praktikos integravimas į universitetą, mokslu grįsti strateginiai sprendimai, užtikrinantys Lietuvos ekonominį konkurencingumą, turi būti natūralus universiteto tikslas ir kartu plataus spektro veikla“, – sako prof. S. Mačiukaitė-Žvinienė.

VU projekte dalyvauja kartu su Talino technologijų, Talino, Tartu universitetais, Stokholmo ekonomikos mokykla Rygoje ir tyrimų ir inovacijų organizacija „Tecnalia“, turinčia ilgametę mokslo komercinimo patirtį. Iš viso šioje Europos Komisijos iniciatyvoje dalyvaus 135 aukštojo mokslo institucijos, kurioms bus skirta beveik 28 mln. eurų parama aukštojo mokslo naujovių pajėgumams stiprinti visoje Europoje.

Europos inovacijų ir technologijų instituto (EIT) aukštųjų mokyklų (HEI) iniciatyva yra pagrindinė EIT naujosios 2021–2027 m. strategijos dalis (EIT Strategic Innovation Agenda 2021−2027.) Ši iniciatyva sudaro galimybes mokslo ir studijų institucijoms dalyvauti mokymuose, gauti ekspertų konsultacijas, suteikia prieigą prie EIT inovacijų ekosistemos bei finansavimo ir įgalina kiekvieną instituciją parengti jos poreikius labiausiai atitinkantį inovacijų veiksmų planą. Bandomojo etapo metu iniciatyva finansavo 23 projektus, o kitas kvietimas numatomas 2021 m. pabaigoje.

EIT yra atsakingas už Europos inovacijų diegimą įvairiose srityse ir verslumo talentų ugdymą siekiant įveikti pasaulinius iššūkius, skatinti tvarų ekonomikos augimą ir kvalifikuotų darbo vietų kūrimą Europoje. EIT yra ES institucija ir neatsiejama Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrosios programos „Europos Horizontas“ dalis. EIT remia EIT žinių ir inovacijų bendruomenes ir skatina dinamiškas partnerystes tarp pirmaujančių įmonių, mokslinių tyrimų laboratorijų ir universitetų visoje Europoje.

Naujus studijų metus Vilniaus universiteto Verslo mokykla pasitinka su dideliu naujų studentų skaičiumi – šiais metais prie antreprenerystės namų bendruomenės prisijungė virš 300 pirmakursių.

„Šie metai Verslo mokyklai yra ypatingi – jau trečius metus Tarptautinio verslo bakalauro studijų programa išlieka tarp populiariausių studijų programų – esame penkti pagal pirmąjį stojančiųjų pageidavimą ir pirmi verslo ir viešosios vadybos kryptyje. Be to, startuojame su nauja, unikalia magistrantūros studijų programa DeepTech Entrepreneurship, kuri susilaukė itin didelio stojančiųjų susidomėjimo. Visa tai parodo ypač didelį pasitikėjimą mūsų vykdomomis studijomis. Nors ką tik prasidėjo nauji mokslo metai, mes jau pradedame ruoštis kitiems, jog galėtume savo studentams ir bendruomenės nariams pasiūlyti verslo ir inovacijų sprendimais grįstas aukščiausios kokybės studijas“ – teigia VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

2021 metais išaugo ir užsienio studentų susidomėjimas verslo studijomis. Paraiškų skaičius išaugo daugiau nei 70 procentų, o Verslo mokyklos tarptautinę bendruomenę papildys daugiau nei 60 procentų daugiau užsienio studentų lyginant su praėjusiais metais. Studentai atvyksta iš Vokietijos, JAV, Maroko, Naujosios Zelandijos, Lenkijos, Kamerūno, Azerbaidžano, Italijos, Baltarusijos ir kitų šalių. Taip pat šiais metais semestrui studijų pagal atskirą bendradarbiavimo susitarimą vėl atvyksta grupė verslo studentų iš Pôle Léonard de Vinci universiteto Paryžiuje.

Magistrantūros studijos šiais metais taip pat sulaukė didelio stojančiųjų dėmesio. Priėmimas buvo vykdomas į Skaitmeninės rinkodaros, Digital Marketing, Tarptautinio verslo finansų, International Project Management, MBA Entrepreneurship studijų programas bei naują tarpdisciplininę studijų programą DeepTech Entrepreneurship, vykdomą kartu su VU Matematikos ir informatikos, Fizikos fakultetais bei CERN. Ši programa sulaukė itin didelio stojančiųjų susidomėjimo ir pagal pageidavimų skaičių pirmuoju prioritetu beveik susilygino su International Project Management programa, kuri jau kelis metus yra viena populiariausių tarp stojančiųjų.

„Priėmimas į magistrantūros studijas mums vėl patvirtino įžvalgas, kurias turime jau nuo ankstesnių metų – susidomėjimas verslo studijomis yra itin didelis, tačiau valstybės finansuojamų vietų skaičius niekaip nepatenkina šio poreikio. Labai gaila, kai itin motyvuoti studentai turi rinktis patys mokėti už studijas ar jas atidėti kitiems metams ir bandyti vėl gauti valstybės finansuojamą vietą. Tai tikrai kelia nemažai klausimų dėl šių vietų paskirstymo“ – teigia dr. Birutė Miškinienė.

Jau rugpjūčio 31d. prasideda pirmakursių integracijai skirtų renginių serija #StudentAUK! Šiais metais integracijai skirtų renginių serija tęsis visą rugsėjo mėnesį, dalis renginių vyks gyvai, dalis online.

Rugpjūčio 31d. 13:00 Vilniaus universiteto Studentų atstovybės rengiamo diskusijų festivalio Ad astra diskusijoje “Tomorrow’s Dream – Today’s Reality: How to Become a Young Antrepreneur?“, dalyvauja ir VU VM direktorė dr. Birutė Miškinienė https://bit.ly/3mK3gSg.

Diskusija skirta visiems, norintiems paversti savo idėją verslu bei  sužinoti apie svarbiausius įgūdžius, padėsiančius būti kūrybiškais, novatoriškais ir lanksčiais stengiantis prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio.

Nepraleiskite ir susitikimo su #VUVM alumnu, Antanu Bernatoniu.  "Nuo universiteto iki 2,5 milijono investicijų per 6 mėnesius? Įmanoma, - teigia Antanas, „Human IPO“ pradininkas Lietuvoje.

Visą integracinių renginių programą rasite čia.

Siekdama identifikuoti realią verslumo situaciją šalyje ir paskatinti startuolių plėtrą, po kelerių metų pertraukos Lietuva vėl dalyvaus globalaus verslumo stebėsenos tyrime (angl. „Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM)).

„Mūsų siekiamybė – kad sprendimai butų priimami, vadovaujantis mokslu grįstais tyrimais. Todėl, norint paskatinti naujų ir inovatyvių verslų kūrimąsi, labai svarbu žinoti, su kokiomis kliūtimis galima susidurti pradedant verslą – būtinos įžvalgos ir duomenys, kad galėtumėme galvoti apie konkrečias verslumo skatinimo priemones, tinkančias būtent Lietuvai. Džiaugiamės, kad po kelerių metų pertraukos Lietuvoje atnaujinamas GEM tyrimas, kuris kasmet nuosekliai padės identifikuoti pagrindinius šalies verslo rinkos pokyčius ir brėžti gaires tolesnei startuolių ir verslumo plėtrai“,  – sako  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

 „Šis tyrimas suteikia galimybę ne tik įvertinti vidinę kiekvienos šalies situaciją, bet ir palyginti savo bei kitų valstybių pozicijas. Be to, tai būdas tapti konkurencingesniems pasauliniu mastu priimant strateginius sprendimus tiek instituciniu, tiek nacionaliniu lygiu“, – sako „GEM Lietuva“ komandos ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos verslumo ir inovacijų plėtros vadovė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Pamatus Lietuvai vėl dalyvauti GEM tyrime padėjo pernai tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Vilniaus universiteto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl mokslu paremto verslumo tyrimų plėtojimo ir sklaidos Lietuvoje. Vilniaus universitetas įsipareigojo GEM pagrindu atlikti gilesnius verslumo tyrimus ir teikti rekomendacijas dėl Lietuvos verslumo skatinimo, stebėsenos ir reglamentavimo tobulinimo. Lietuvoje stebėseną atliks Lietuvos GEM tyrėjų grupė, sudaryta iš Vilniaus universiteto verslo mokyklos ir „Enterprise Lithuania“ profesionalų. Darbai jau vyksta, tyrimo duomenis tikimasi paskelbti 2022 metų pradžioje. 

GEM – nuo 1999 m. atliekamas didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas. Jam pasitelkiama pasaulinius standartus atitinkanti ir viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių pripažįstama GEM metodologija verslumui tirti. Esminė stebėsenos užduotis – įvertinti verslumo įtaką valstybės ekonominiam augimui, atskleisti konkrečias nacionalines verslo sektoriaus charakteristikas ir galimybes skatinti verslumą.

GEM analizuoja įvairius verslumo aspektus: nuo priežasčių, skatinančių imtis nuosavo verslo ar kliūčių jį pradėti iki sprendimams įtaką darančių kultūrinių ir socialinių veiksnių, infrastruktūros tinkamumo naujo verslo pradžiai, švietimo suteikiamų žinių kokybės ir kt. Gaunami labai visapusiški ir išsamūs rezultatai leidžia įvertinti vidinę šalies situaciją, tendencijas, palyginti ne tik įvairius vietos regionus, bet ir savo šalies poziciją kitų šalių atžvilgiu. Duomenys padeda numatyti verslo veiklas ir tendencijas visame pasaulyje. Jie pristatomi pasaulio ekonomikos forumuose, Jungtinių Tautų, EBPO ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Lietuva GEM tyrime dalyvavo 2011–2014 metais. Tuomet globaliu mastu ji išsiskyrė kaip šalis, turinti daugiausiai jaunų – iki 24 metų – verslininkų ir pasižyminti naujai pradėtų verslų gausa.  

GEM tyrimas svarbus ir tuo, kad suteikia galimybę būti sureitinguotiems pagal globalaus verslumo ir plėtros indeksą – GEDI (angl. „Global Entrepreneurship and Development Index“). Šis indeksas leidžia palyginti šalis, išryškinti jų silpnuosius aspektus ir potencialias tobulinimo sritis bei galimybes, pritaikyti rezultatus formuojant vidinę šalių politiką ir rengiant reikiamas programas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Lietuvos jaunimo finansinės žinios ir įgūdžiai tarp skirtingų lyčių atstovų labai nesiskiria. Užsienio mokslininkams finansinių žinių lygį siejant su patriarchaline arba matriarchaline visuomenės santvarka, mūsų šalies jaunimas sukasi šalia viduriuko: moterys geriau nusimano apie tvarumą ir finansinius klausimus, tuo tarpu vyrai geriau valdo rizikas.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai Justinas Brazaitis ir Jurgis Žižys šiemet atliko reprezentatyvų Jaunų asmenų tvaraus finansų raštingumo tyrimą, kuriame dalyvavo 387 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 30 metų. Pasak tyrimo autorių, analizuojant skirtingų kultūrų atstovų finansinį raštingumą ryški tendencija, kad patriarchalinėse visuomenėse šeimos finansus dažniau valdo vyrai ir turi geresnes finansines žinias, matriarchalinio tipo santvarkose – moterys.

Kadangi besivystančiose šalyse dažniau dominuoja patriarchalinė santvarka, tyrimai atskleidžia, kad čia vyrai yra finansiškai labiau išprusę nei moterys.

„Sulaukdami vis daugiau respondentų atsakymų į mūsų užduotus klausimus pastebėjome, kad tvaraus finansinio raštingumo žinios tarp abiejų lyčių jaunimo yra gana panašaus lygio, o tam tikrais klausimais moterų finansinis išsilavinimas net lenkia vyrų. Didelę įtaką tokiems rezultatams daro kultūrinis aspektas, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje didėja lyčių lygybė ir šeimose vis rečiau pasitaiko ryški patriarchalinė santvarka“, – teigia vienas iš tyrimo autorių J. Brazaitis.

Jaunimo finansinių žinių tyrimo duomenimis, Lietuvoje 50 proc. moterų ir 40 proc. vyrų sugebėjo teisingai įvardinti tvaraus investavimo sąvoką. 65 proc. moterų ir 62 proc. vyrų sugebėtų teisingai apskaičiuoti ir svečioje šalyje pasirinkti pigesnius valiutos keitimo kaštus. Atitinkamai 29 proc. moterų ir 18 proc. vyrų perka ir parduoda ar atiduoda savo dėvėtus drabužius siekdami pagerinti asmeninę finansinę padėtį bei sumažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Svečioje šalyje su valiuta apsigautų trečdalis

Prekybos vietose matoma galutinė prekės ar paslaugos su nuolaida kaina atpratina vartotojus skaičiuoti ir įvertinti patiriamus kaštus. Vienas iš apklausoje jaunimui pateiktų klausimų buvo apie kelionę į išgalvotą šalį Trampandiją, kur vietoje eurus teko keisti į tenykštę valiutą TRP tam, kad būtų kuo susimokėti už 240 TRP kainuojančią vakarienę picerijoje.

Žinant, kad vienas euras lygus 20 TRP, apklausos dalyviams buvo pateikti du variantai: valiutų keitykloje sumokėti 4 proc. komisinį mokestį, o naudojantis bankomatu – fiksuotą 6 TRP mokestį.

Didžioji dalis, arba 63 proc. respondentų teisingai atsakė, kad reikėtų pasinaudoti bankomatu, tačiau net 37 proc. būtų rinkęsi valiutų keityklą.

Anot tyrimo autorių, šioje vietoje meškos paslaugą gali daryti rinkodara, kai galutinės kainos yra suskaičiuotos ir pateiktos „ant lėkštutės“. Kadangi šiais laikais didelė dalis kasdienybėje sutinkamų skaičiavimų yra atliekami už mus, vartotojai ne tik praranda gebėjimą susiskaičiuoti patys, bet ir susilpnėja jų gebėjimas teisingai pasirinkti.

Labai modernūs, tačiau drabužių patys netaiso

Jauni žmonės Lietuvoje geriausiai žino mokesčių, biudžeto bei kaupimo pensijai sąvokas, o kasdieniniame gyvenime linkę naudoti modernius sprendimus ir elgtis atsakingai: 62 proc. atsiskaito išmaniuoju telefonu, 46 proc. stengiasi naudoti savo ar daugkartinius maišelius, 23 proc. aktyviai prisideda prie aplinkos tausojimo – rūšiuoja, kompostuoja atliekas, dalyvauja įvairiose aplinkos švaros akcijose. Sugedus asmeniniams daiktams, 29 proc. stengiasi juos sutaisyti, o ne pirkti naujus.

Tačiau su drabužiais viskas nėra taip paprasta. Nors po 42 proc. Lietuvos jaunimo atstovų patvirtino, kad paaukojo ar pardavė, taip pat patys pirko dėvėtus drabužius, JAV duomenys rodo, kad dėvėtų drabužių antrinį panaudojimą stabdo tai, kad jauni žmonės patys nemoka jų pataisyti ar susisiūti.

„Kaip jaunimo atstovas tikrai galiu teigti, kad iš buitinės pusės moku mažiau nei turėčiau mokėti ar XX amžiuje mokėjo praeitų kartų atstovai. Galbūt čia ir išryškėja skirtumai tarp skirtingų kartų, kai jauni asmenys tampa mažiau savarankiški ir problemų sprendimą patiki technologijoms ar atitinkamų paslaugų teikėjams“, – teigia J. Brazaitis.

Viltis, kad šešėlinė ekonomika trauksis

Šalies jaunimo finansinių įgūdžių vertinimas atskleidė dar vieną netikėtą momentą: iki 30 metų asmenų grupėje 1 proc. jų iš investicinės grąžos gauna 80-100 proc. savo metinių pajamų.

Studentų darbui vadovavęs VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis pastebi, jog jauni žmonės išbando investavimo galimybes, domisi jomis.

„Jauni žmonės turi ir savo „išlaidų“ prioritetus, tai dažniausiai yra mokslas, materialinės gerovės susikūrimas, būstas. Praktiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad du trečdaliai pradedančių dirbti jaunų žmonių pradeda kaupti ir savo pensijai. Be to, jaunimas yra susipažinęs su biudžeto, mokesčių, kaupimo pensijai sąvokomis. Norisi tikėti ir tuo, kad supranta mokesčių mokėjimo pareigą bei turi supratimą, kaip mokesčiai yra panaudojami, todėl šešėlinės ekonomikos apimtys laikui bėgant šalyje mažės“, – sako T. Gudaitis.

Vis dėlto finansiniam raštingumui mokykloje kelti tyrimo autoriai įžvelgia milžinišką potencialą, nes kol kas net du trečdalius jaunų žmonių šiuo klausimu ugdo tėvai arba globėjai.

„Man, kaip dėstytojai, labai svarbu ne tik suteikti studentams žinių, bet ir juos įkvėpti“, – sako geriausia 2020 m. dėstytoja išrinkta Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos lektorė Gražina Cislikauskienė. Ji įsitikinusi, kad barjero tarp dėstytojo ir studento panaikinimas – tiesiausias kelias į atviras diskusijas, o užduodami klausimai leidžia išsiaiškinti studentų poreikius, interesus ir turimą patirtį.

Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?

Svarbiausia yra abipusė pagarba ir noras pažinti vienam kitą. Man svarbu susipažinti su studentais, paklausti, kas juos domina, kokie jų pomėgiai ir kas jiems svarbu. Taip pat visada akcentuoju, kad man studentai yra lygūs, jie man kolegos, o ne „pavaldiniai“, jie visada gali klausti, o jų nuomonė bus išklausyta. Iš studentų man svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, todėl mokomės, kaip teisingai ji pateikti. Tikiu, kad mano grįžtamasis ryšis jiems padeda tobulėti

Ką šis santykis suteikia dėstytojui?

Ieškote studijų, kurių metu gausite tiek teorinių, tiek praktinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurias patogiai galėsite derinti su darbu, kurios suteiks ne tik magistro laipsnį, bet ir naudingą patirtį? Jeigu taip, labai kviečiame studijuoti VU Verslo mokyklos magistrantūroje!

2021 m. priimame į šias  magistrantūros studijų programas:

• Skaitmeninę rinkodarą
• Digital Marketing
• DeepTech Entrepreneurship
• Tarptautinio verslo finansus
• International Project Management
• MBA Entrepreneurship

„Šiuo metu vyksta priėmimas į magistrantūros studijas ir dažnai sulaukiame klausimų dėl finansavimo galimybių, jei pretenduojama į valstybės nefinansuojamas vietas – o tų galimybių yra išties daug! Apie dalį jų stojantieji nėra girdėję ar nežino” – teigia doc. dr. Jurgita Vizgirdaitė, VU Verslo mokyklos l. e. p. studijų tarnybos vadovė - direktoriaus pavaduotoja. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis jų:

• Valstybės remiama paskola. Paskolos grąžinimo pradžia - po 12 mėnesių nuo paskolos sutartyje nurodytos pradinės studijų pabaigos datos arba studijų nutraukimo datos, o grąžinimo terminas – 15 metų. Svarbu: paskolų terminai rudens semestrui bus paskelbti Valstybinio studijų fondo svetainėje nuo rugpjūčio 20 d.
• Labai gerai besimokantys studentai taip pat gali pretenduoti į studijų kainos kompensavimą, kurį administruoja Valstybinis studijų fondas. 
• Mūsų patirtis rodo, kad studentų studijas taip pat pilnai ar dalinai gali finansuoti ir jų atstovaujamos organizacijos. Dėl tokių galimybių stojantiesiems rekomenduojame pasitarti su jų darbdaviais.
• Susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtos studijų kainos. Pajamų mokesčio lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, už kelintas studijas gyventojas sumokėjo ir neatsižvelgiant į studijų formą. Jeigu buvo paimta paskola iš kredito įstaigos, susigrąžinti dalį įmokos galėsite tada, kai pradėsite grąžinti kredito įstaigai paskolą.
• Alumni kaina. VU alumnai gauna mažesnę studijų kainą.
• Studentai studijų metu gali gauti vardinę Verslo mokyklos stipendiją, skatinamąją, socialinę, vienkartinę socialinę, vienkartinę tikslinę, vardinę stipendijas. Daugiau informacijos.

Taip pat svarbu paminėti, kad studijų kaina yra mokama už semestrą ir ją galima mokėti dalimis ar ją atidėti.

Jeigu turite klausimų, susisiekite su mumis:

Tel. +370 612 46044

El. p.