Naujienos

Vilniaus universiteto Technologijų uostas (VU Tech Hub) skelbia konkursą stipendijai už geriausią studijų metu parengtą baigiamąjį darbą tarpdisciplininėmis, technologijų, iššūkių visuomenei ir inovacijų tematikomis.

Kviečiame konkurse dalyvauti Vilniaus universiteto bakalauro bei magistro studijų studentus bei absolventus, kurie einamaisiais akademiniais metais apgynė baigiamąjį darbą vienoje iš pateiktų nominacijų kategorijų.

Po vieną stipendiją (300 Eur) yra skiriama keturiose kategorijose:

• „Technologijos visuomenės raidai“ – už geriausią darbą, kuriame tiriami ir pristatomi technologiniai sprendimai, nulemiantys visuomenės raidą;
• „Visuomeniniai iššūkiai naujųjų technologijų amžiuje“ – už geriausią darbą, tiriantį robotizacijos, skaitmenizacijos ir dirbtinio intelekto poveikį visuomenės ir jos institutų vystymuisi;
• „Inovacijos gyvenimui“ – už geriausią darbą, kuriame siūlomas technologinis sprendimas visuomenės poreikiams tenkinti;
• „Geriausias tarpdisciplininis darbas“ – už geriausią darbą, kuriame nagrinėjamos aktualios sudėtinės problemos ir derinami skirtingų mokslų sričių tyrimo metodai.

Baigiamieji darbai kartu su papildomais dokumentais priimami iki birželio 29 d. el. paštu: .

Reikalingi dokumentai:

• Baigiamasis darbas (pdf);
• Autoriaus: vardas, pavardė, elektroninio pašto adresas;
• Informacija apie baigiamąjį darbą: pavadinimas, gynimo data, kategorija į kurią pretenduojama bei trumpas pagrindimas (iki 100 žodžių), kodėl siūlomą darbą verta pripažinti geriausiu;
• Baigiamojo darbo recenzija.

Iki liepos 31 d. vyksta vertinimas ir Komisija priima sprendimą. Nugalėtojų apdovanojimų renginys numatomas rugsėjo mėn., data bus paskelbta vėliau.

Daugiau informacijos apie konkursą galima rasti Vilniaus universiteto Technologijų uosto vardinės stipendijos nuostatuose.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla, reaguodama į šiuo metu susidariusią sudėtingą situaciją dėl COVID-19 pandemijos ir suprasdama ekonominio poveikio pasekmes žmonėms ir verslams, nusprendė sumažinti magistrantūros studijų kainą, todėl šiais metais VU alumni nuolaida bus taikoma visiems stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas I priėmimo etape.

„Šiuo metu mes visi susiduriam su sudėtinga situacija ir visi stengiamės prisidėti prie kitų gerovės – savanoriaudami, remdami vietinius verslus, teikdami savo paslaugas nemokamai ar mažindami kainas. Mes Verslo mokykloje nusprendėme, kad galime bent kažkiek padėti ir realiai prisidėti, todėl  būsimiesiems magistrantūros studentams Senato sprendimu sumažinome kainą penktadaliu. Anksčiau šią privilegiją taikydavome tik Universiteto alumnams, tačiau puikiai suprasdami šios dienos situaciją ir jos poveikį ekonomikai ir žmonėms, nusprendėme praplėsti galimybių ribas“ – teigia VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Taip pat nutarta, kad stojantiesiems į MBA Entrepreneurship programą – pirmajame etape taip pat bus taikoma mažesnė kaina.

„Tvirtai tikime, kad tik socialinė atsakomybė ir empatija gali palengvinti išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Tai yra mažesnė studijų kaina, neformalus pokalbis online prie kavos puodelio ar tiesiog geras žodis vienas kitam. Visi kartu galime daugiau, todėl Verslo mokykloje ir darome realius sprendimus, kurie, tikimės, padės mūsų būsimiems ir esamiems studentams“ – teigia VU Verslo mokyklos vadovė.

Priėmimas į Vilniaus universiteto magistrantūros studijas prasidės gegužės 21 d.

Vilniaus universiteto Verslo mokykla 2020 m. vykdo priėmimą į šias programas:

• Digital Marketing
• International Project Management
• Skaitmeninė rinkodara
• Tarptautinio verslo finansai
• MBA Entrepreneurship

Visuomenėje netylant diskusijoms apie koronaviruso keliamus finansinius iššūkius ir galimus ateities scenarijus, Vilniaus universiteto Verslo mokyklos partnerystės docentas Marius Dubnikovas teigia, kad tik pasibaigus pandemijai realiai pradėsime spręsti ekonominės krizės problemas. Šiuo metu, anot eksperto, svarbiausia išlaikyti gyvybingą ekonomiką, net jei šiam tikslui pasiekti tenka skolintis, kadangi kitu atveju ekonomiką teks gaivinti iš daug blogesnės pozicijos.

Pastaruoju metu tenka daug kur skaityti, kad suvaldžius šią situaciją ir „normaliam gyvenimui“ grįžus į vėžes neišvengiamai teks susidurti su koronaviruso sukeltais padariniais. Piešiami scenarijai – labai įvairūs: darbą praras 25 tūkst. darbuotojų, bankrutuos ne viena santaupų neturinti įmonė. Kyla klausimas: ar galvojimas apie blogą finansinį rytojų nelemia, kad tas rytojus tikrai bus blogesnis, nei galėtų būti?

Finansų sektoriaus panika yra panikos dėl savo ateities rezultatas. Kitaip sakant, panika kyla tuo metu, kai žmonės neturi iki tam tikro lygio apibrėžto įsivaizdavimo, kokia ateitis jų laukia, ir tada pradeda labai smarkiai taupyti, riboti vartojimą, o kiekvienas neišleistas euras yra kažkieno negautos pajamos.

Pavyzdžiui, Lietuvoje, Lietuvos banko duomenimis, gyventojai yra linkę išleisti viską, ką uždirba, o kai pajamos auga sparčiai (2017–2018 m.), taupymo norma būna netgi neigiama (išleidžiama daugiau, nei uždirbama). Bet kai 2009 m. atlyginimai krito dviženkliais procentų punktais, lietuvių taupymas pasiekdavo rekordinius lygius. Toks elgesys neracionalus, nes bandoma taupyti, kai pinigų nėra, ir atvirkščiai. Jei taip pradeda elgtis didelė dalis pasaulio – kyla pasaulinė panika ir finansų krizė.

Dažnai panika finansų rinkose kyla tuo metu, kai nutinka kažkas labai netikėto – 2020 m. pradžioje prognozės buvo itin optimistiškos, tačiau viruso protrūkis buvo klasikinis „juodosios gulbės“ efektas, kuris sujaukė visus planus. Beje, ši rinkos situacija yra gan išskirtinė, nes nuo Antrojo pasaulinio karo tai 10-oji ekonominė krizė ir pirmoji, kilusi dėl pandemijos.

PSO teigia, kad norint išvengti viruso plitimo reikia „tikrinti, tikrinti ir dar kartą tikrinti“. Išgirdus jūsų atsakymą į prieš tai užduotą klausimą kilo mintis perfrazuoti šį teiginį į „vartoti, vartoti ir dar kartą vartoti“, nes tai gali padėti išvengti finansų krizės „viruso“ plitimo.

Kiekvienas supranta, kad jei visi vartotų, neturėtume didesnės krizės po pandemijos sustabdymo, bet taip nebus, nes kiekvienas yra racionalus savo lygiu ir neracionalus visuomenės lygiu. Dauguma bus atsargūs ir sieks labiau pasaugoti savo „kailį“ situacijoje „kas, jeigu“. Kai kurio vartojimo nepavyks greitai sugrąžinti – pavyzdžiui, turizmo. Tai užtruks, nes žmonės iš pradžių bandys atkurti būtiniausius ryšius. O tuose sektoriuose, kuriems dabar sekasi palyginti gerai, vėliau vartojimas kris.

Kai kurie sektoriai gali iš esmės keistis – pavyzdžiui, poreikis turėti didelius biurus, nes žmonėms gal patiks dirbti iš namų, o įmonėms taupyti šia sąskaita. Ir prabangos prekės tikrai nebus tokios, kurias bus puolama graibstyti, arba klausimas apie naujo automobilio pirkimą bus nukeltas metus į priekį, ir tai didžiulis iššūkis verslams, kurie tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su šia pramone.

Vyriausybei suteiktas mandatas „skolintis tiek, kiek reikės“. Kai kurie mano, kad tai „raminanti žinutė“ trumpalaikėje perspektyvoje, o ateityje skolą visiems reikės grąžinti. Ką atsakytumėte taip galvojantiems?

„Skolintis tiek, kiek reikės“ yra nauja pasaulio tvarka, kuri gali pareikalauti naujo požiūrio į pinigus ir skolas. Pasibaigus šiai krizei gali tekti netgi prieiti prie visuotinio skolų nurašymo: laukiantis kitas ekonominis augimas nebus tolygus ir dalis valstybių tikrai negalės grąžinti skolų. Be to, laukia ir infliacijos iššūkiai, kadangi po šio sukrėtimo pasaulyje bus rekordinis kiekis išleistų pinigų ir vis dar žemos palūkanos – ideali terpė pinigams nuvertėti. Iki to laiko dar bus ilgas skausmingas atsigavimo periodas. Lietuvai būnant euro zonoje ir vyraujant skolinimosi tendencijai būtų netikslinga neremti šalies gyventojų piniginėmis injekcijomis.

Šioje situacijoje ypač daug dėmesio skiriama verslui, bet kaip viešosios įstaigos? Su kokiais sunkumais joms gali tekti susidurti ir kokie veiksmai galėtų būti daromi siekiant išvengti „blogųjų scenarijų“?

Dėmesys skiriamas ne verslui, o visuomenei. Jei duosime pinigų žmonėms, bet jie neturės darbo, tada tų pinigų neleis ir ekonomika neveiks. Verslo rėmimas siekiant išsaugoti darbo vietas – tai kelias išlaikyti ekonomiką gyvybingą. Kitu atveju ją teks gaivinti iš daug blogesnės pozicijos.

Daug kas dabartinę situaciją lygina su 2009 m. Vieni teigia, kad bus blogiau, kiti – kad geriau, bet ar galima lyginti koronaviruso sukeltus ekonominius iššūkius ir 2009 m. situaciją?

Šiuo metu krizė panėšėja į 2009 m. krizę, bet kol kas anksti spręsti, ar ji bus tokio pat gylio, ar gilesnė, nes visi variantai galimi. Priklausys nuo to, kaip ilgai pasaulis bus suspenduotas viruso, nes šį kartą mes turėsime kelių lygių krizę. Visų pirma, kol pasaulyje (ne atskirose valstybėse) susirgimai nepasieks piko, tol negalėsime kalbėti apie ekonominės krizės suvaldymą.

Atšaukus karantiną mūsų gali laukti dar kelis mėnesius, o gal net ir metus trunkantis grandinių atkūrimas. Jis nebus toks paprastas – bus neišvengta atleidimų, bankrotų, tad po pandemijos realiai pradėsime spręsti ekonominės krizės problemas.

Šaltinis: VU naujienos

Koronavirusas COVID-19 privertė persitvarkyti daugelį gyvenimo sričių, taip pat iš esmės pakeitė darbo, studijų organizavimą. Prasidėjus antrai karantino savaitei visi pajutome, kad darbas ir mokymas(is) nuotoliniu būdu kelia nemažai iššūkių. Praktiniais patarimais, kaip juos įveikti kuo sklandžiau, dalijasi VU Verslo mokyklos partnerystės docentas, GoodPeople.lt konsultantas dr. Mantas Tvarijonavičius.

Darbas nuotoliniu būdu ištiko netikėtai

Prieš daugiau nei 10 metų, per praėjusią ekonominę krizę, turėjau atsisakyti samdomo darbo biure ir pradėjau dirbti nuotoliniu būdu. Man tai patiko. Kai prieš daugiau nei 4 metus įkūrėme įmonę „GoodPeople“, nusprendėme darbus organizuoti virtualiame biure ir visa komanda dirbti nuotoliniu būdu. Iki šiol tai darome ir darysime toliau, kaip ir visi, mokydamiesi iš patirties šiomis karantino sąlygomis.

Kovo mėnesio pradžioje vedžiau seminarą vienos įmonės darbuotojams ir diskutavome apie darbą iš namų. „Norėčiau, kad mano įmonė sudarytų tam sąlygas, bet nemanau, kad greitu metu taip nutiks“, – kalbėjo seminaro dalyviai.

Tuo metu nė vienas negalvojome, kad situacija susiklostys būtent taip. Dabar visi tos ir kitų įmonių darbuotojai dėl COVID-19 grėsmės dirba nuotoliniu būdu. Per kelias dienas Lietuvos organizacijose daug kas pasikeitė – nuotoliniu būdu vyksta susirinkimai, individualios konsultacijos ir pokalbiai, studijos, pamokos, dėstymas.

Dažnam šiandien kyla klausimas: kaip efektyviai dirbti nuotoliniu būdu? Kaip nesiblaškyti tarp skirtingų veiklų ir koncentruotis į tai, ką tuo metu reikia atlikti?

Kas svarbu dirbant ar studijuojant namuose?

Dalijuosi patirtimi, kaip efektyviai dirbti (ar studijuoti) ir kaip vesti paskaitas nuotoliniu būdu, nes tą jau teko išbandyti pirmosiomis karantino dienomis VU Verslo mokykloje. Suprantu, kad šiuo metu kiekvienas žmogus susiduria su savitais nuotolinio darbo iššūkiais, tad ir vieno recepto nėra, todėl kiekvienas turėtume paieškoti ir rasti sau tinkamą formą, kaip efektyviai dirbti šiomis naujomis sąlygomis.

Tinkamos vietos įsirengimas

Jei tik įmanoma, įsirenkite kokią nors atskirą, tik savo darbui ar studijoms skirtą vietą. Ne virtuvės stalą, ne svetainės staliuką, o atskirą darbo vietą. Kodėl? Pirmiausia, dėl psichologinio „persijungimo“. Atsisėdus prie savo darbo stalo mažiau norėsis žiūrėti televizorių ar užkandžiauti, nes tai – vieta dirbti. Kita priežastis, kodėl rekomenduoju atskirą darbo vietą – patogumas. Daug patogiau turėti visas darbo priemones išrikiuotas po ranka, nei kaskart susiruošus padirbėti ieškoti jų po visus namus.

„Atėjimas“ į darbą

Dirbant iš namų nelieka aiškios ribos tarp darbinio ir asmeninio gyvenimo. Kyla tokių pagundų kaip „dar kelias minutes paskaitysiu pasaulio naujienas“ ar „pirmiausia sutvarkysiu skalbinius, paskui nereikės“. Štai keli išbandyti metodai, kaip „ateiti“ į darbą.

Nustatykite aiškų laiką, kada jūs pradedate darbą. Pavyzdžiui, rytais darbą galima pradėti 9 valandą nuo neformalaus pokalbio su kolegomis per Zoom platformą ar nuo gautų laiškų peržvalgos. Nepradėkite darbo dar lovoje. Apsirenkite darbo drabužiais ar kuo nors oficialesniu nei pižama ar chalatas.

Jei rytas išpuolė itin sunkus, išbandykite „atėjimą“ į darbą namuose tiesiogine prasme: apsirenkite lauko drabučius, išeikite į lauką, apsukite kvartalą ar pasivaikščiokite iki parko ar miškelio, o tuomet grįžkite namo į savo darbo vietą ir pradėkite darbus.

Nepamirškite „išeiti“ iš darbo

Darbo pabaigos laikas – dar vienas darbo namuose iššūkis. Neretai nutinka, kad ir 23 valandą atsiranda visokių neatidėliotinų darbo reikalų. Patarimas paprastas: turėkite aiškų darbo pabaigos laiką. Pavyzdžiui, užbaikite darbą 18 valandą laišku kolegoms Zoom platformoje, jūsų komandos Facebook Messenger grupėje ar kitur taip, kaip jūs įprastai atsisveikindavote darbe: „Gero vakaro visiems, iki rytojaus.“ Taip kolegos žinos, kad šiandien darbą jau baigėte, o jūs – geriau suvaldysite savo asmeninio gyvenimo ir darbo balansą.

Pertraukėlių svarba

Dirbant ar studijuojant namuose, kaip ir fiziniame biure ar auditorijoje, reikalingos pertraukėlės. Ir iš tyrimų, ir iš praktikos galiu patvirtinti, kad po 10–15 minučių pertraukėlės darbingumas sugrįžta, grįžta ir kūrybiškumas, sumažėja klaidų. Jei nebandėte, galite išmėginti pomodoro techniką. Pagal šią techniką, reiktų nusistatyti laikmatį ir po 25 minučių nepertraukiamo darbo ties viena veikla padaryti 5 minučių pertraukėlę. Po keturių tokių darbo ir poilsio ciklų rekomenduojama turėti ilgesnę pertrauką. Tai padeda išlikti darbingesniems visą darbo dieną.

Fizinis aktyvumas būtinas

Jei jūsų darbas sėdimas, o ikikarantininiais laikais didžiausias dienos metu patiriamas fizinis krūvis būdavo kelionė į kavinę ar valgyklą, dirbdami namuose judėsite dar mažiau. Nebent pradėsite daryti mankštą, fizinius pratimus, eisite pasivaikščioti ar važinėsite dviračiu. Meskite sau iššūkį nueiti 10 000 žingsnių per dieną, rytą pradėkite nuo mankštos, o pertraukėlių metu padarykite po keletą jogos pratimų – darykite viską, kad jūsų kūnas jaustųsi gerai net ir labai apribotoje erdvėje. Ir dar vienas dalykas: užkandžių lėkštę laikykite kuo toliau nuo savo darbo vietos ar bent jau ten, kur nepasieksite sėdomis vos ištiesę ranką.

Mažiau yra daugiau

Dirbdami koncentruokitės ties viena veikla vienu metu, kitaip tariant, „multitaskingui – ne“. Ir tyrimai, ir praktika patvirtina, kad nesiblaškydami tarp kelių užduočių mes dirbame efektyviau. Didžiausi koncentracijos priešai – tai socialiniai tinklai, elektroniniai laiškai, įvairios kompiuterio ekrane iššokančios žinutės, telefono skambučiai. O dirbant namuose – ir namiškiai, kambariokai ar kiti, kurie mato jus čia pat ir vis nori ko nors paklausti ar ką nors aptarti. Visiškai koncentruotis į vieną veiklą dirbant namuose gal ir nepavyks, bet mažiau blaškytis jums padės, jei:

elektroninį paštą skaitysite kartą per valandą ar kitu jūsų pasirinktu dažniu, o ne kaskart, kai tik gavote laišką;

dirbdami išjungsite (ar užblokuosite) tinklalapius, kurie jus gali atitraukti nuo užduočių, įskaitant Facebook, naujienų portalus ir pan.;

įspėsite namiškius, kuriuo dienos metu dirbsite namų režimu, ir įvardysite, kokios pagalbos tuo metu jums reikia (ar nereikia).

 Kaip skaityti paskaitas nuotoliniu būdu?

Pačiomis pirmosiomis karantino dienomis teko išbandyti paskaitų skaitymą nuotoliniu būdu. Man atrodo, kad studentams tai patiko, kai kurie netgi džiaugėsi, galėdami išbandyti naują mokymosi formą. Ir tikrai visi studentai buvo geranoriškai nusiteikę, tarsi suvienyti visų bendro priešo – koronaviruso.

Štai kelios mano išmoktos pamokos, pamąstymai ir patarimai dėstytojams, kaip skaityti paskaitas nuotoliniu būdu:

1. Prisijunkite prie virtualios paskaitos anksčiau ir neformaliai pasišnekučiuokite su prisijungiančiais studentais. Taip sukursite norimą paskaitos atmosferą, paskatinsite studentų įsitraukimą.

2. Primygtinai reikalaukite studentų virtualioje paskaitoje dalyvauti įjungtomis vaizdo transliacijomis ir pats darykite tą patį. Tai mažina anonimiškumą, multitaskingą paskaitos metu, skatina įsitraukimą.

3. Jei esate diskusijas vertinantis dėstytojas, vengiate ilgų monologų ir mėgstate dalytis scena su studentais, tą patį galite daryti ir virtualioje paskaitoje. Užduokite auditorijai klausimus, provokuokite, skatinkite diskusijas – visa tai veikia ir nuotoliniu būdu. O kai kurie studentai, kaip 4. pastebėjau, virtualioje paskaitoje jaučiasi dar laisviau nei auditorijoje.

Naudokite kelis įrankius tam, kad įtrauktumėte studentus. MS Team gali būti jūsų pagrindinė virtualios paskaitos erdvė, o mažų grupių diskusijoms galite studentams pasiūlyti naudoti Facebook Messenger, auditorijos apklausoms galite naudoti menti.com, slido.com ar kitą apklausų įrankį. Aš asmeniškai mėgstu kahhoot.it, nes jis studijų procesą paverčia smagesniu ir žaismingesniu Darbas persikrausto į namus, o bendravimas – į virtualią erdvę ne tik Lietuvoje, bet ir visose pandemijos paveiktose šalyse. Prieš kelias dienas dalyvavau vienos JAV įmonės internetiniame seminare (webinar), kur buvo diskutuojama apie gerąsias praktikas, kaip tradicinius, auditorinius mokymus perkelti į virtualią erdvę. Amerikiečiams kyla panašūs klausimai kaip ir mums, jie, kaip ir mes, ieško sprendimų. Tačiau kad ir kaip viskas tęsis ir baigsis, mes iš šios krizės tikrai išeisime kitokie, nei buvome – galbūt labiau pavargę nuo neapibrėžtumo, tačiau virtualesni, labiau išprusę technologiškai ir gebantys reaguoti į tikrai sudėtingas situacijas. 

VU Verslo mokykla kasmet organizuoja „Verslumo akademiją“ – iniciatyvą, skirtą 9-12 klasių moksleiviams, norintiems praktiškai „pabandyti“ verslo situacijas ir sprendimus. Šiais metais „Verslumo akademijos“ vietos buvo užpildytos rekordiškai greitai, nors užsiėmimai prasidės tik vasario pabaigoje.

„Labai džiaugiamės, jog mūsų organizuojama iniciatyva kasmet auga ir susilaukia vis didesnio dėmesio. „Verslumo akademija“ siekia ne tik supažindinti moksleivius su verslu, tačiau tai yra ir socialinė iniciatyva – kiekvienais metais į projektą pakviečiame moksleivius iš socialiai jautresnių šeimų. Nuoširdžiai dėkojame Verslo mokyklos draugams, partneriams, kurie remia ir palaiko šio projekto misiją“ – teigia VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Verslo partnerių „Centro Kubas – Nekilnojamasis Turtas“, „W2W projektai” ir UAB „Domipa“ dėka moksleiviai iš socialiai jautresnių šeimų  bus pakviesti dalyvauti „Verslumo akademijoje 2020“ nemokamai. Tarp jų – ir globos centro VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ globojamų šeimų vaikai.

„Verslumo akademija 2020“ vyks vasario 22 – kovo 21 d., penkis šeštadienius. Projekto metu moksleiviai susipažins su verslo subtilybėmis,  turės progos susitikti  su lektoriais, kūrėjais,  ir verslininkais.

Kiekviena „Verslumo akademijos“ diena bus skirta gilintis į skirtingas temas. Moksleiviai turės galimybę mokytis kūrybiškumo bei komandinio darbo, sužinoti apie finansinius iššūkius, laukiančius verslo pradžioje, pasigilins į rinkodaros subtilybes bei išgirs daug įdomių, tikro verslo istorijų. Visas šias žinias jie galės pritaikyti kurdami savo verslo idėjas, o geriausia verslo idėja bus apdovanota VU Verslo mokyklos partnerių „CodeAkademy Kids“ įsteigtu prizu – kelialapiu į verslumo stovyklą.

Sulaukus ypatingo susidomėjimo buvo nutarta organizuoti papildomą „Verslumo akademiją“. Daugiau informacijos jau netrukus www.vm.vu.lt arba el. paštu 

Jau tradicija tapęs konkursas kviečia dalyvauti visų Vilniaus universiteto fakultetų visų pakopų studentus, mokančius Baltijos šalių kalbas:

• vieną kalbą C1 lygiu (gimtoji kalba);
• kitas dvi kalbas bent A2 lygiu.

Šis konkursas skatina susieiti draugėn, lyg prieš 30 metų Baltijos kelyje, mokytis kaimyninių šalių kalbų, pažinti Baltijos šalių kultūrą. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete. Šiemet konkursas yra remiamas ir vyks Vilniaus universitete.

• Pirmasis etapas: rašto darbas, vertinamas universiteto, kuriame kandidatas studijuoja. Kiekvienas kandidatas privalo pateikti tris rašto darbus: vieną lietuviškai, vieną latviškai ir vieną estiškai.

Rašto darbus reikia pateikti iki 2019 m., gruodžio 20 d.

Esė tema C1 lygiui (arba gimtajai kalbai):

Reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1.5; apimtis – iki 3 psl.

• „Lietuvių, latvių ir estų kalbos – mano Baltijos kelias“.

Temos rašto darbams A2 lygiui:

Reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1.5; apimtis – iki 1 psl.

• „Lietuviai, latviai ir estai – panašūs ir skirtingi“.
• „Mano kelias į Baltijos šalių kalbas“.

NB! Vilniaus universiteto studentų pirmojo etapo rašto darbus prašome iki gruodžio 20 d. atsiųsti Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytojai Agnei Navickaitei-Klišauskienei, el. pašto adresu: su laiško tema „Baltijos šalių universitetų rektorių stipendija“.

NB! Jei kandidatas moka dvi kalbas vienodu ar panašiu lygmeniu, jis gali pasirinkti tą pačią arba skirtingas temas savo rašto darbams. Dalyvis gali taip pat pasirinkti tą pačią temą A2 lygio rašto darbams kitomis dvejomis Baltijos šalių kalbomis.

NB! Kandidatai, kuriems bus leista konkuruoti antrajame etape, pirmojo etapo rezultatus sužinos pirmąją sausio mėnesio savaitę, kartu su visa reikiama informacija antrajam etapui.

• Antrasis etapas: Pokalbis, vertinamas vietinės komisijos, kuriame kandidatas studijuoja. Antrojo etapo rezultatai bus skelbiami iki 2020 m. sausio 31 d.

• Baigiamasis etapas: Vizitas į konkursą organizuojantį universitetą, kuriame baigiamasis konkurso etapas vyksta priešais komisiją, suformuotą iš visų trijų Baltijos universitetų delegatų, išsitraukiant skirtingų lygių skirtingas temas pokalbiui. Tik trys studentai iš visų trijų universitetų šiemet 2020 m. kovo 10 d. konkuruos Vilniaus universitete.

Oficiali apdovanojimų ceremonija, įteikiant nugalėtojui 2000 Eurų stipendiją, vyks 2020 m. kovo 11 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje.

Taigi, mokantys lietuviškai, latviškai ir estiškai šiame konkurse:

• pasisems naujos patirties;
• praplės akiratį;
• užmegs naujus kultūrinius ir profesinius ryšius;
• turės galimybę laimėti 2 tūkst. eurų vienkartinę stipendiją.

Jei turite klausimų, galite drąsiai kreiptis aukščiau nurodytu el. paštu. Maloniai kviečiame dalyvauti!

Vilniaus universiteto Verslo mokykloje rudens semestro metu lankysis antreprenerystės ekspertas dr. Douglas J. Gilbert iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Vizito metu jis dėstys Tarptautinio verslo (anglų kalba) bakalauro studentams ir MBA Entrepreneurship studentams, dalyvaus dirbtuvėse ir diskusijose su Vilniaus universiteto, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA), Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos Junior Achievement, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovais.

„Dr. Douglas J. Gilbert yra antreprenerystės ekspertas, turintis ilgametę patirtį tiek aukštojo mokslo, tiek verslo srityje. Jis – Fulbright stipendijos laimėtojas, atvykstantis pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis su mūsų studentais, bendruomenės nariais, partneriais. Esame įsitikinę, jog tai mums visiems duos daug naudos ir suteiks daug įžvalgų verslumo skatinimo srityje, juk JAV, kaip šalis, yra laikoma antreprenerystės lopšiu“, – teigia VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

Dr. Douglas Gilbert turi ne tik praktinės, bet ir akademinės-mokslinės patirties, jis yra publikavęs daug straipsnių, knygų.

„Šio eksperto atvykimas į VU Verslo mokyklą – didelis  mūsų darbo įvertinimas. Fulbright stipendijų laimėtojo patirtis yra labai svarbi kuriant ir tobulinant turimas verslo programas. Nuoširdžiai dėkojame JAV ambasadai už suteiktas galimybes ir bendradarbiavimą. Tikimės, kad tolesnė sėkminga šio projekto tąsa leis Verslo mokyklos studentams mokytis iš geriausiųjų JAV akademinės ir verslo srities ekspertų“, – teigia Danutė Rasimavičienė, VU Verslo mokyklos akademinio personalo ir šio vizito koordinatorė.

Visus VU bendruomenės narius, norinčius susitikti su dr. Douglas J. Gilbert ar prisijungti prie diskusijų, prašome susisiekti su Danute Rasimavičiene.