Mokslo ir studijų naujienos

Jau lapkričio 22 d. vyksiančios virtualios konferencijos „EdTech Conference: Education inside Metaverse“ metu galėsite išgirsti daugybės Lietuvos ir užsienio verslo, švietimo sektorių atstovų – pranešėjų mintis ir įžvalgas, susijusias su metavisatos ateities perspektyvomis ugdymo procese. Konferencija – įžanginis vienos dienos trukmės renginys prieš lapkričio 25-27 vyksiantį ,,EdTech Hackathon 2022“, kuriame dalyvių laukia idėjas plėtoti padėsiantys piniginiai prizai, pažintys ir stiprus mentorių tinklas. 

       Metavisata – jau kurį laiką egzistuojantis virtualios realybės aukštųjų technologijų sektorius, kurio stiprus augimas pastaruoju metu pritraukė didelės visuomenės dalies dėmesį. Su metavisata šiais laikais siejama vis daugiau programinės įrangos, įrenginių, prietaisų, o pats metaverse sektorius pasauliniu lygiu pritraukė ne tik didžiulį visuomenės susidomėjimą, bet ir šimtus milijonų siekiančias investicijas. Matant tai, kokiu greičiu šiuolaikinės skaitmeninės technologijos, įranga yra tobulinama, integruojama į kasdieninius šiuolaikinio švietimo, darbo procesus, ugdymo ir verslo sektorius, kyla daugybė su šia, palyginti mažai visuomenės pažįstama sritimi, susijusių klausimų. Kokią naudą suteiktų į kasdieninius ugdymo procesus integruoti metaverse sprendimai? Kaip konkrečiai skaitmeninė transformacija ir inovacijos prisidės prie verslo, švietimo sektorių augimo?  Kokios švietimo technologijos gali būti pritaikytos ir kaip atrodys ateities kartų mokymo procesas? Visa tai ir dar daugiau galėsite išsiaiškinti būtent lapkričio 22 d., nuotoliniu būdu prisijungdami į konferenciją - „Education inside Metaverse“. Konferencijos oficialus transliuotojas – ,,15min“ naujienų portalas.

      Renginio metu klausytojai turės puikią galimybę susipažinti su šiuolaikinių ugdymo, verslo organizacijų mokymo, darbo organizavimo tendencijomis, plačiau įsigilinti į metavisatos sektorių ir jo pritaikomumą švietimo sistemoje bei apžvelgti metaverse naujienas ir unikalias galimybes verslo ir ugdymo sritims. Vienas iš konferencijos pranešėjų Vytautas Kašėta, inovacijų laboratorijos „SUPER HOW?“ bendraįkūrėjas, konferencijos aktualumą pabrėžia per metavisatos potencialo mastą ir šio sektoriaus svarbą: „Tvirtai tikiu, kad metavisata atveria naują potencialą švietimo sektoriui. Gartner duomenimis, 2026 metais 25 proc. žmonių praleis mažiausiai vieną valandą per dieną metavisatoje dirbdami, apsipirkdami, mokydamiesi ar tiesiog leis laiką pramogaudami, bendraudami. Taigi, po kelerių metų tai taps mūsų kasdienybe. Mes nebekonkuruojame su kitomis šalimis, mes konkuruojame su decentralizuota pilnai skaitmenine tinklo ekonomika. Šiandien technologijos mums leidžia kurti ne tik naujas kompanijas, bendruomenes ar valiutas, technologijos leidžia kurti naujus miestus, šalis ir socialines ekonomikas. Lygiai taip pat technologijos gali padėti sukurti iki šiol nematytas edukacines galimybes. Tik itin svarbu keisti mąstymą: mokslas ir studijos turėtų tapti „digital first“ ir iš egocentrinės edukacijos, žiūrėjimo tik į savo naudą pereiti į bendradrabiavimo ir orientavimosi į visuotinio gėrio, naudos, bendradarbiavimo požiūrį. Tada tiek metavisatos koncepcija, tiek švietimas iš esmės gali pasikeisti“. Konferencijos metu galėsite išgirsti Vytauto, ir kitų žinomų bei veiklių žmonių pranešimus įvairiomis temomis. 

     Vienas iš konferencijos diskusijų dalyvių –  žinomas verslininkas Vladas Lašas – pateikė savo komentarą apie renginio naudą visuomenei: „Džiaugiuosi šia labai reikalinga Vilniaus Universiteto Verslo mokyklos iniciatyva - tokių EdTech renginių mums labai reikia. Tai motyvuoja, suburia komandas, padeda pamatyti, išgryninti problemas ir rasti inovatyvius sprendimus. Galimybės šioje srityje labai didelės, nes švietimo iššūkiai yra globalūs - tai, ką gero sukursime Lietuvoje, galėsime pritaikyti daugelyje pasaulio šalių. Šiandien EdTech startuoliai yra viena iš sparčiausiai augančių sričių pasaulyje, į kurias investuoja verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai. Lietuvoje jau turime gerą įdirbį - EdTech Lietuva bendruomenė yra aktyvi Šiaurės ir Baltijos šalių EdTech bendruomenės narė. Manau kad mes šiandien turime unikalią galimybę tapti pripažinta edukacinių technologijų kūrėjų šalimi - ir šios galimybės jokiu būdu negalima praleisti“.

Registruotis į Edtech Hackathon ir virtualią konferenciją (arba vieną iš Jūsų pasirinktinų renginių) galite paspaudę ant šios nuorodos.

Lapkričio 9 – 10 dienomis Vilniaus Universiteto Verslo Mokykloje lankėsi delegacija iš Rumunijos Bukarešto ekonomikos studijų universiteto: prof. Violeta Dincă, lekt. Mihail Bușu - mokslinių tyrimų ir tarptautinio bendradarbiavimo prodekanas,  bei lekt. Sorin Anagnoste, Akademinių reikalų prodekanas iš UNESCO Verslo administravimo departamento, Verslo administravimo fakulteto užsienio kalbomis.

Susitikimuose su Studijų tarnybos vadove, direktoriaus pavaduotoja dr. Jurgita Vizgirdaite, Akademinio personalo vadove Danute Rasimavičiene bei Tarptautinių ryšių koordinatore Danute Butkiene buvo aptartos dviejų institucijų bendradarbiavimo galimybės studentų bei dėstytojų mainų srityje. Svečiams pristatytos VU Verslo mokyklos vykdomos bakalauro ir magistro studijų programos, supažindinta su Mokslinės komunikacijos ir informacijos centru.

Pagal Erasmus+ programą atvykę kolegos dalyvavo paskaitose bei seminaruose ir pasisėmė patirties iš VU VM dėstytojų. Žmogiškųjų išteklių vadybos dėstytojos lekt. Lauros Hamidovos dėka svečiai vėl pasijuto studentais, seminaro metu nagrinėję įmonės problemas skirtingose grupėse kartu su VU VM antrakursiais. Prof. Arvydas Paškevičius taip pat mielai priėmė į savo vedamą Įmonių finansai paskaitą, juolab, kad kolega lekt. Mihail Bușu taip pat dėsto Įmonių finansus  Bukarešto ekonomikos studijų universitete.  Svečiai ypatingai vertino galimybę gyvai pamatyti ir dalyvauti pasirinktose paskaitos bei seminaruose, palyginti taikomas dėstymo metodikas, priemones, padiskutuoti apie naujausius straipsnius bei kylančius iššūkius dėstytojo darbe.

Susitikime su  Antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadove prof. dr. Saule Mačiukaite-Žviniene buvo aptartos bedradarbiavimo galimybės mokslo, inovacijų ir projektų srityse, diskutuota apie bendrų mokslinių straipsnių bei konferencijų rengimą.

Pasidalijimas gerąja patirtimi ir bendradarbiavimas kuria vertę ir veda tobulėjimo link. Tokią išvadą po vizito pasidarė tiek svečiai, tiek VU VM administracija bei dėstytojai.

Lapkričio 22 - 27 d. vyksiantis virtualus „Edtech Conference & Hackathon: Education inside Metaverse“ renginys į vieną erdvę suburs vizionierius, technologinių įmonių lyderius, Lietuvos švietimo formuotojus, edukatorius, švietimo sektoriaus bei startuolių atstovus. Konferencijos metu bus dalijamasi įžvalgomis apie šviesesnę ir technologiškai pažangesnę švietimo ateitį Metavisatoje, o Hakatone dalyviai kurs efektyvius edukacijos ateities sprendimus.

Jei esi #EdTech entuziastas, studentas, mokytojas ar startuolis - PRISIJUNK prie EdTech hakatono ir konferencijos 2022. Susipažink, diskutuok ir prisidėk prie ‘Education inside Metaverse’ koncepcijos įgyvendinimo!

Kada? Konferencija - lapkričio 22 d. Hakatonas - lapkričio 25-27 d.

Kur? Online

Kas manęs laukia? 6000 Eur piniginis prizinis fondas, pažintys ir įžvalgos apie Metavisatą.

Registruokis: https://bit.ly/3UScYjn

Daugiau informacijos: https://www.vuhackathon.lt/ 

Renginį organizuoja Vilniaus universiteto Verslo mokykla bendradarbiaudama su Western Union Lithuania ir Nacionaline švietimo agentūra.

VU VM pirmakursiai!

Sveikiname prisijungus prie Vilniaus universiteto Verslo mokyklos (VU VM) bendruomenės!

Nepraleiskite progos sudalyvauti Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Verslo mokykloje (VU SA VM) organizuojamoje pirmakursių stovykloje - „Monopolis arba kelias į verslininko sėkmę“.

Stovyklos data: rugpjūčio 16-18 dienomis.

Registracija vyksta iki rugpjūčio 14 dienos

Lokacija: Kiškiai, Imeda poilsio bazė.

Bilieto kaina: 49 Eur.

Bilietą į pirmakursių stovyklą gali įsigyti čia: https://tickets.paysera.com/lt/event/vu-vm-pirmakursiu-stovykla-vu-bs-freshmen-camp

Išvykimas: iš Vilniaus kartu su kuratoriais.

Pirmakursių stovykla tai puikus startas norint susipažinti su bendrakursiais bei universiteto gyvenimu. 

Turėsite galimybę susipažinti su savo bendrakursiais, grupiokais, kuratoriais, studentų atstovybės nariais bei kitais kviestiniais svečiais! VU SA VM paruošė įdomią ir kupiną veiksmo programą.

Išvykimo ir atvykimo laikus, programą ir būtinų daiktų sąrašą gausite el. laišku iš VU SA VM kuratorių po bilieto pirkimo - registracijos.

*Laišką su visą reikiamą informaciją gausite tą pačią arba kitą darbo dieną. Jei kiltų klausimų drąsiai susisiekite su VU SA VM kuratoriais: https://vm.vusa.lt/lt/kontaktai/kuratoriai

Iki susitikimo Kiškiuose!

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos strateginis partneris „Moody‘s Lithuania“ devyniems čia studijuojantiems ukrainiečiams skirs virš 40 000 Eur dydžio paramą – tai numatyta šiandien pasirašytoje paramos sutartyje. Finansinė pagalba užtikrins galimybę dėl karo su finansiniais sunkumais susiduriantiems studentams iš Ukrainos toliau tęsti studijas. 

14 125 Eur iš skiriamos paramos bus panaudota 2022 m. pavasario semestro studijų mokesčiui sumokėti. Bendrovė taip pat įsipareigojo studentams pusę metų mokėti 502 Eur dydžio mėnesinę stipendiją pragyvenimo išlaidoms padengti – tam iš viso skirta 27 108 Eur. 

„Sakoma, kad bendruomenės sutelktumas ir vertybės geriausiai išbandomos užklupus sunkumams. Negalėjome likti nuošalyje, todėl kreipėmės į savo verslo partnerius, ieškodami pagalbos studentams. Į mūsų prašymą buvo atsiliepta greitai ir su didžiuliu noru prisidėti,  todėl drąsiai sakau, kad mūsų bendruomenė šį vertybinį egzaminą išlaikė puikiai. Dar svarbiau, kad studentai pamatė tikros, o ne deklaruojamos partnerystės ir verslo socialinės atsakomybės pavyzdį, kuriuo sekti jie ir patys bus labiau linkę“, – sakė VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė. 

Aštuoni paramą gausiantys ukrainiečiai yra bakalauro studijų  Tarptautinio verslo programos studentai, vienas – Tarptautinės projektų vadybos magistrantūros studijų studentas. Prasidėjus karui visi jie susidūrė su nenumatytais finansiniais sunkumais, kurių nepatyrė anksčiau. Ukrainoje likusiems jų artimiesiems su studijomis ir pragyvenimu užsienyje  susijusios išlaidos tapo sunkiai įveikiama našta – daugelis jų prarado galimybę dirbti ir užsidirbti, buvo sunaikintas jų turtas, teko papildomai rūpintis kitais šeimos nariais.

„Moody’s didžiuojasi galėdamas drauge su Vilniaus universitetu padėti studentams iš Ukrainos tęsti studijas ir ugdyti savo profesinius gebėjimus. Tai atspindi mūsų organizacijos įsipareigojimą – savo veikla prisidėti prie žmonių gerovės kūrimo ir naujų sprendimų paieškos. Tikime, kad ši parama suteiks galimybę studentams iš Ukrainos ir Lietuvos bendradarbiauti, dalintis naujomis idėjomis, mokytis vieniems iš kitų ir taip kurti įtraukes ir tvarias ateities ekonomikas bei bendruomenes“, – pasirašydamas paramos sutartį teigė „Moody's Lithuania“ vadovas Mariano Andrade Gonzalez. 

Dėkodami už suteiktą paramą studentai iš Ukrainos pabrėžė, kad ji svarbi ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai – tokiu sudėtingu metu kaip niekada svarbu žinoti, kad yra tave palaikančių žmonių, o išsisprendę finansiniai sunkumai leidžia atgauti bent šiek tiek ramybės, stabilumo ir saugumo jausmo. Be to, tai labai stipri paskata susikoncentruoti į studijas – taip atsidėkoti už suteiktą paramą, o gautomis žiniomis vėliau prisidėti prie Ukrainos atgaivinimo ir pagalbos kitiems. 

Finansinė parama studentams iš Ukrainos – ne vienintelė VU Verslo mokyklos pagalbos iniciatyva. Čia  taip pat dirba iš Ukrainos atvykusi tyrėja, prie kurios atvykimo, įsitvirtinimo ir profesinės veiklos tęstinumo Lietuvoje prisidėjo Mariaus Jakulio fondas. Finansine parama prie Ukrainos studentų prisideda ir kiti VU Verslo mokyklos bendruomenės nariai, pavyzdžiui, įmonės „CargoGO“ savininkai VU Verslo mokyklos alumnai Donatas ir Jūratė Butinavičiai.

Mieli studentai,

Turime Jums pasiūlymą dalyvauti intensyviuose Erasmus+ projekto TERRAGOV* 5 dienų vasaros kursuose Bukarešte, Rumunijoje 2022 m. birželio 27 d. - liepos 1 dienomis.

Esame tikri, kad tai puiki galimybė tiems, kurie domisi organizacijų valdymo pažangiausiais metodais. Todėl, jei nuspręsi dalyvauti, - nedelsk. Laukiame tavo laiško iki 2022 m. birželio 3 d. 10 val. el. paštu:  

Platesnė informacija:

Projektą TERRAGOV (Teaching Institutional Resilience and Prompt Reaction to Crisis: Good Governance Experiences in Europe), kuris prisideda prie žinių apie gerą valdymą kūrimo, įgyvendina VU verslo mokykla, bendradarbiaudama su Kroatijos, Rumunijos, Islandijos ir Ispanijos universitetais.

Artėjant semestro pabaigai, norime paskatinti #VUVM studentus už jų už aktyvią visuomeninę, mokslinę ir savanorišką veiklą, už VU VM vardo viešinimą, tarptautiškumo sklaidą, verslumą, kūrybiškumą ir inovatyvumą bei išskirtinius studijų ir mokslo rezultatus. Skelbiame konkursą VU VM vardinei stipendijai gauti! 

Studentas pageidaujantis dalyvauti konkurse 300 EUR vienkartinei VU VM stipendijai iki 2022 m. birželio 2 d. turi pateikti:

1. laisvos formos prašymą (www.is.vu.lt) stipendijai gauti;

       2. motyvacinį laišką (iki 300 žodžių);

       3. kitus stipendijų nuostatuose nurodytus dokumentus.

Jei manai, kad atitinki išvardintus kriterijus, laukiame Tavo prašymo! 

Vilniaus Universiteto (VU) Verslo mokykla nuosekliai kuria ir stiprina ryšius su įvairiomis šalies ir tarptautinėmis verslo ir ugdymo organizacijomis. Nuo šiol VU Verslo mokykla – ir vienintelio Lietuvoje Inovatyvios gamybos klasterio narė.

VU Verslo mokyklos ir kitų klasterio narių partnerių bendradarbiavimo rezultatas – ne tik kuriamas ir puoselėjamas glaudesnis ugdymo įstaigų ryšys su gamybos įmonėmis, bet ir skatinama tarpdisciplininė mokslo ir inovacijų plėtros veikla. Moksleiviams, studentams ir tobulėti, žinias gilinti norintiems verslo šakos atstovams siūlomos naujos mokymosi visą gyvenimą galimybės, visi su klasteriu susiję organizacijų atstovai keičiasi naudingomis žiniomis ir dalijasi teigiamomis praktikomis.

„Vilniaus universitetas sėkmingai įgyvendina deklaruotą siekį – stiprinti abipusiškai naudingus ryšius su verslu. Taip prisidedama ir prie aukštojo mokslo, ir prie verslo, ir prie visos valstybės ateities gairių brėžimo. Galime pasidžiaugti unikalia patirtimi, kad pagrindinės šiuolaikinės ekonomikos šakos (biotechnologijos, lazeriai, finansų technologijos) nemaža dalimi kilo būtent iš mokslininkų grupių ir efektyvios mokslo ir verslo sinergijos“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU Verslo mokykla aktyviai puoselėja akademinės VU bendruomenės ir verslo organizacijų ryšius, inicijuoja ir prisideda prie bendrų – vietinių ir tarptautinių – mokslo ir verslo projektų kūrimo. „Tapimas inovatyvios gamybos klasterio – vienintelio gamybinio mokslo ir verslo organizacijų klasterio Lietuvoje – nare yra reikšmingas pasiekimas VU Verslo mokyklai, kuri skiria ypatingą dėmesį verslo ir mokslo aljansui“, – tvirtina VU Verslo mokyklos vadovė dr. Birutė Miškinienė.

„Nauji įgūdžių ir užimtumo poreikiai, mokymo modeliai – kryptis, kurios nuosekliai siekiame Lietuvoje. Todėl labai vertiname VU Verslo mokyklos įsitraukimą į Inovatyvios gamybos klasterį“, – sako klasterį koordinuojančio Gamybos inovacijų slėnio SIC vadovas Gintaras Vilda.

G. Vildos teigimu, gamyba jau seniai peržengė gamyklų ribas ir yra susijusi su tinklo ir dinaminės vertės kūrimo sistemomis, kurios gali būti organizuojamos daugialypiais būdais. Pasak jo, įvairių vertės kūrimo sistemų sutapdinimas ir pritaikymas konkretiems poreikiams ir pagrindinėms sąlygoms prisideda prie tvarios ir atsparios Europos gamybos ekosistemos kūrimo dinamiškai besikeičiančiame ir neapibrėžtame pasaulyje.

„Esame įsitikinę, kad VU Verslo mokyklai įsiliejus į klasterį taps lengviau kurti ir plėtoti nuolatinį ryšį su technologijų gamintojais ir jų atstovybėmis, siekiant kuo labiau padidinti studijų programų, mokymo turinio ir lektorių žinių apyvartumą, pirminę studijų turinio informaciją gauti tiesiogiai iš technologijų kūrėjų“, – sako SIC vadovas.

Klasteriai – verslo įmonių ir (arba) mokslinių institucijų bei kitų subjektų laisvanoriška santalka, funkcionuojanti partnerystės principu. Klasterių nariai, veikdami kartu, siekia padidinti savo organizacijų sukuriamą pridėtinę vertę. Klasteriai turi geresnes sąlygas inovacijų plėtrai, jie pasižymi didesnėmis galimybėmis bendradarbiauti su kitų šalių mokslo ir verslo atstovais, taip pat lengviau konkuruoti vidaus ir tarptautinėje rinkose.

VU Verslo mokykla, kaip nauja Inovatyvios gamybos klasterio narė, prisidės prie įvairių klasterio įmonių produktų pridėtinės vertės kūrimo ir inovatyvių sprendimų priėmimo procesų, bendro klasterio narių konkurencingumo augimo, mokslo ir verslo bendradarbiavimo stiprinimo, perspektyvių talentų paieškos ir pritraukimo.

Prie VU Verslo mokyklos atstovaujamo Inovatyvios gamybos klasterio jau yra prisijungusios daugybė įmonių ir organizacijų, skatinančių tarptautinį bendradarbiavimą ir inovatyvaus verslo plėtrą Lietuvoje. Tarp plačiau žinomų klasterio narių – įvairios verslo ir mokslo šakų atstovės: Lietuvos pramonininkų konfederacija, „Profarma“, „Saulės grąža“, Marijampolės LEZ, Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras ir t. t.

VU Verslo mokykla siūlo rinktis verslo, finansų, rinkodaros ir vadybos sričių bakalauro, magistrantūros ir MBA studijų programas bei mokymosi visą gyvenimą galimybes. Joje dirba tarptautinė dėstytojų ir ekspertų komanda, mokosi beveik 1000 studentų ir vadovų. VU Verslo mokykla integruoja mokslinių tyrimų rezultatus ir kuriamus inovacijų sprendimus į antreprenerystės ekosistemą, skatina šeimos verslo tradicijų plėtrą Lietuvoje, puoselėja žinių perdavimą EdTech Hackathon'o ir startuolių akceleravimo programose.

2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai.

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Verslo mokykla

Dalyvavo rinkėjų: 8/9 (88,88 proc.)

Prof. dr. Tadas Gudaitis - 5 (62,50 proc.)

Doc. dr. Ieva Bužienė - 3 (37,50 proc.)

Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Priėmimas į magistrantūros studijas

Ieškote studijų, kurių metu gausite tiek teorinių, tiek praktinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurias patogiai galėsite derinti su darbu, kurios suteiks ne tik magistro laipsnį, bet ir naudingą patirtį? Jeigu taip, labai kviečiame studijuoti VU Verslo mokyklos magistrantūroje!

Nuo 2022 metų rudens visos magistro studijos vyks anglų kalba:

• Digital Marketing
• International Project Management
• DeepTech Entrepreneurship
• MBA Entrepreneurship
• New! Sustainable Corporate Finance & Investments

Jūsų pagalba Ukrainos akademinei bendruomenei – tai pagalba Ukrainos studentams ir dėstytojams, kurie studijuoja ar/ir atvyksta studijuoti VU Verslo mokykloje ir dėstytojams, kurie nusprendė dirbti VU Verslo mokykloje.

Visa surinkta parama bus skirta Ukrainos studentams ir dėstytojams – jų socialinėms stipendijoms bei kitoms būtinoms pagalbos priemonėms, skirtoms įsitvirtinimui Lietuvoje.

Tai padaryti galite iki 2022 m. gegužės 2 d., naudodamiesi Elektroninio deklaravimo sistema (EDS).

Paramos gavėjo identifikacinis kodas (numeris) – 211950810

 Elektroninio deklaravimo sistema

Be kelionių gyvenimas ir darbas būtų daug nykesni, tačiau 2020 m. kovą prasidėjusi pandemija smarkiai pakeitė ne tik kelionių sektorių, bet ir žmonių požiūrį į keliones. Netgi atsirado nauja sąvoka „keršto turizmas“, kai tarsi kerštaujama nepalankiai situacijai ir sprendimai dėl kelionių priimami spontaniškiau nei įprastai.

Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ kelionių ekspertė, VU Verslo mokyklos lektorė Vilija Malinauskaitė pasakoja, kaip pandemija pakeitė mūsų keliavimo įpročius, kokių galimybių keliautojams suteikia nuotolinis darbas ir kaip karas Ukrainoje paveiks Baltijos šalių regiono turizmo sektorių.

„Keršto turizmas“ – nauja keliautojų elgesį apibūdinanti sąvoka

„Pandemija pakeitė mūsų mąstymą. Anksčiau žmonės dažnai viską atidėliodavo, o dabar daugelis keliautojų suprato, kad kelionės gali būti apribotos gana lengvai ir ilgam laikui. Todėl atsiranda vadinamasis „keršto turizmas“, kai mes nebeatidėliojame kelionių ten, kur visada norėjome nuvykti“, – pasakoja pašnekovė.

Plačiau aiškindama sąvoką, V. Malinauskaitė pateikia pavyzdžių iš savo asmeninės patirties.

„Yra dvi šalys, kurios man asocijuojasi su pandemijos pabaiga. Viena iš jų – Izraelis, kur aš buvau įpratusi vykti gana dažnai, ir staiga ji užsidarė. Pasąmonėje man atrodo, jog kai aš galėsiu vėl ten nuvykti, pandemija baigsis“, – sako ji.

Kelionių ekspertė pabrėžia, kad jos darbo pobūdis dėl pandemijos labai smarkiai pasikeitė – iki pandemijos ji daugiau dirbo kelionių turizmo versle, tačiau šis buvo smarkiai apribotas. Jos įsitikinimu, kelionė į Izraelį reikš buvusio gyvenimo sugrįžimą.

„Kita šalis – Jungtinės Amerikos Valstijos. Ne dėl to, kad labai norėčiau ten nuvykti, tačiau iš principo tai yra šalis, kuri man asocijuojasi su laisve, ir staiga – aš negaliu ten nuvažiuoti. Turbūt tą „keršto turizmą“ daugeliui žmonių sukėlė labai panašios asociacijos. Nuvykti kažkur vien dėl to, kad įsirodytum sau, jog gali“, – svarsto pašnekovė.

Kelionių įpročius keičia ir skaitmenizacija

V. Malinauskaitė teigia, kad skaitmenizacija taip pat pakeitė žmonių kelionių įpročius.

„Turizmo industrija buvo labiausiai skaitmenizuota industrija dar iki pandemijos. Visi kalbėjo apie tai, kaip smarkiai skaitmenizuosime paslaugų teikimą. Ar apskritai paslaugų sektorius ir skaitmenizacija yra suderinama?“ – svarsto ji.

Anot jos, JAV labai aiškiai matyti segmentuotas prabangos ir standartinis sektoriai. „Kalbant apie standartines paslaugas, tarkime, paprastus pietus vidutiniame restorane didmiestyje, tikėtina, kad padavėjo net nelabai matysime. Nuskanuosime barkodą, perskaitysime meniu, užsisakysime maistą programėle, paliksime arbatpinigių, o maistą kažkas mums atneš eidamas pro šalį.“

Lektorė aiškina, kad tai yra standartinis paslaugų lygis, nes darbo jėga neišvengiamai brangsta. Į darbo rinką ateina nauja Z karta, visiškai nenorinti dirbti paslaugų sektoriuje, tad tos paslaugos, prie kurių mes buvome įpratę, pavyzdžiui, bagažo panešimas ir besišypsantis personalas, tampa tikra prabangos preke. Anot jos, daugelyje šalių kontaktas su darbuotoju, rekomendacijos ar gyva pagalba jau yra laikoma prabanga.

„Kelionių sektoriuje labai aiškiai matome, kad virtualūs kelionių gidai ir netgi audiogidai neatstoja žmogaus pasakojimo. Mes dar turime vairuotojus, kurie kai kuriose šalyje būna ir kelionių vadovai. Netgi viešbutyje visko skaitmenizuoti negalėsime, nes čia jau kalbame apie svetingumo sektorių. Vargu ar dirbtinis intelektas, mašina gali būti svetinga. Tai vis dėlto žmogui būdinga savybė“, – įsitikinusi kelionių ekspertė.

Kelionės ir nuotolinis darbas – kaip suderinti?

„Socialiniai pokyčiai visuomenėje rodo, kad nuotoliniu būdu galės dirbti vis daugiau žmonių“, – sako pašnekovė. Anot jos, vienas iš pagrindinių naujosios kartos reikalavimų darbdaviui – galimybė dirbti lanksčiai.

„Darbas iš skirtingų vietų, iš skirtingų šalių tik populiarės ir aš nematau jokių galimybių šiam procesui sustabdyti. Juo labiau kad dabar ir darbdaviai nustojo bijoti, nes matome aiškią tendenciją – jeigu žmogus dirba, jis dirba. O jeigu ne, tai jis taip pat gražiai gali nedirbti ir būdamas biure. Tad kelionės nėra priežastis mažėti darbo kokybei“, – teigia ji.

Kalbėdama apie darbo ir kelionių derinimą, kelionių ekspertė siūlo kelias galimybes.

„Vienas variantas, kai žmogus gali išvykti keliems mėnesiams. Per kelis mėnesius bus savaitgalių, bus laisvesnių pusdienių ir tikrai bus galima susipažinti su miestu ir šalimi, į kurią atvykote. Tuo tarpu darbo kokybė išliks tokia pati. Kai kurie žmonės keliauja į vietas, kuriose yra buvę, galbūt netgi ne vieną kartą. Jie nori pasidžiaugti oru, geru maistu, galbūt nori praleisti vakarus lauke ar gamtoje, o tai Lietuvoje ne visais metų laikais yra paprasta. Reikia pripažinti, kad pirmą kartą derindami darbą ir atostogas turėsime atrasti mums tinkamą būdą ir nebūtinai pavyks iš pirmo karto. Tačiau susidėlioję dienotvarkę ir prioritetus galėsime mėgautis ir darbu, ir gyvenimu kitoje šalyje“, – įsitikinusi V. Malinauskaitė.

Karo Ukrainoje padariniai kelionių sektoriuje

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą izoliuos šalį ne tik prekių bei paslaugų, bet ir turizmo sektoriuje: „Rusijoje buvau labai daug kartų ir tikrai nenorėčiau vykti ten artimiausiu metu. Rusija ateityje vienareikšmiškai taps mažiau lankoma. Nedrįsčiau spėlioti dėl kitų šalių piliečių, tačiau kalbu apie Baltijos šalių gyventojus ir lenkus.“

V. Malinauskaitė primena, kad šalys, kuriose dažnas terorizmas, susiklosčiusi sudėtinga karinė situacija, vyksta pilietiniai karai, yra įtrauktos į nerekomenduotinų vykti šalių sąrašą. Vis dėlto, nors Lietuva ir kaimyninės Baltijos šalys yra saugios, šių šalių turizmo sektorius taip pat pajus karo Ukrainoje padarinius.

„Tradicinės organizuotos grupės iki vasaros yra sustabdžiusios visas keliones į Lietuvą, Latviją, Estiją, Lenkiją. Turbūt jas galima suprasti, vis dėlto mūsų regionas labai garsiai skamba. Kita vertus – tikrai norėčiau paskatinti Lietuvos vyriausybę daugiau kalbėti apie tai, kad mes esame saugūs. Panašu, kad karinis konfliktas nebus trumpas, o gyventi mums vis tiek reikia. Tad norėtųsi, kad mūsų miestą papildytų daugiau turistų.“

Vis dėlto Verslo mokyklos lektorė tiki, kad pasibaigus kariniam konfliktui turizmas Ukrainoje atsigaus gana greitai.

„Kol vyksta karas, apie keliones sudėtinga kalbėti, juolab kad nėra ir fizinių galimybių patekti į šalį. Pasibaigus karui, aš tikiu, mūsų entuziazmas neišblės. Pirmą kartą savo praktikoje pamačiau entuziazmą kylant ne tik iš mūsų artimojo regiono, bet ir iš Vakarų Europos bei JAV gyventojų. Man atrodo, kad turizmas atsigaus ir gana greitai. Juolab kad infrastruktūra, kuri yra Kyjive, bent jau iki šiol nėra sugriauta. Tikiu, kad Ukraina artimiausiu metu bus viena populiariausių turizmo krypčių, nes šalis yra didelė ir nuostabi, turi turtingą istoriją, įspūdingą gamtą ir didingus miestus.“

Centrinė rinkimų komisija patvirtino iškeltų kandidatų į Senato narius sąrašą.

 Verslo mokykla:

• Prof. dr. Tadas Gudaitis;
• Doc. dr. Ieva Bužienė.

Balandžio 15 d. – gegužės 9 d. skelbiamas kandidatų į Senato narius agitacinis laikotarpis. Agitaciniu laikotarpiu kamieninių akademinių padalinių rinkimų komisijos organizuoja kandidatų į Senato narius debatus, o patys kandidatai ar juos iškėlę asmenys gali vykdyti kitokią Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 4 punkte nustatytiems principams neprieštaraujančią agitacinę veiklą. Kamieninių akademinių padalinių administracijos turi sudaryti sąlygas vykdyti kandidatų į Senato narius debatus.

Senato rinkimai kamieniniuose akademiniuose padaliniuose planuojami gegužės 16 – 17 dienomis. Juose galės dalyvauti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintus rinkėjų sąrašus įtraukti universiteto akademiniai darbuotojai.

Ar esatę pasiruošę investuoti į savo ateitį? Kartu su stipriausiais dėstytojais ir ekspertais iš Lietuvos bei užsienio, VU Verslo mokyklos magistrantūros studijos gali tapti jūsų svarbiausia ateities investicija!

Registruokitės į VU Verslo mokyklos atvirų durų dienas ir pasimatuokite magistrantūros studijas jau dabar!

Kaip tai vyks? Turėsite galimybę prisijungti ir sudalyvauti paskaitoje, kartu su esamais magistrantūros studentais.
Kur? Paskaitos vyks nuotoliu (MS Teams platformoje)
Kalba - paskaitos vyksta anglų kalba

Registracija į paskaitą: REGISTRACIJA Į PASKAITAS

Naujausioje įvairių pasaulio valstybių verslumo tyrimų duomenų suvestinėje, kurioje šalį  atstovauja Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla, ekosistemą šalyje tirianti kartu su „Versli Lietuva“, įvertinti Lietuvos verslumo rodikliai – itin palankūs. Lietuva, pagal gyventojų gaunamų pajamų priskirtą grupę, savo kategorijoje lyderiauja daugelyje verslumo sričių ir yra vertinama kaip prioritetą verslumui ir jo plėtrai prioritetą teikianti, bei moteris versle palaikanti šalis.

„Mums labai svarbu dalyvauti GEM tyrime dėl dviejų priežasčių : pirma, svarbu matyti globalų antreprenerystės  kontekstą ir savo šalies poziciją globaliame kontekste;  antra, tai puikus tyrimas – instrumentas,  kurio duomenis  galėsime naudoti verslo studijose ir projektuose analizuodami įvairias pjūviais. Ir  kartu smagiausias faktas,  kad tą tyrimą  kartu su verslo partneriais vykdo VU Verslo mokyklos tyrėjai“, – sako VU VM vadovė Birutė Miškinienė.

Globalios verslumo stebėsenos konsorciumo (GEM) vykdoma valstybių verslumo ekosistemos stebėsena – svarbus tyrimas investuotojams ir skirtingų valstybių politikos formuotojams, nes dalyvaujančios valstybės yra lyginamos tarpusavyje.  Globalaus verslumo ir plėtros indeksas – GEDI (angl. Global Entrepreneurship and Development Index) sudaro galimybes palyginti valstybes, išryškinant jų silpnas ir potencialias verslo sektoriaus bei verslumo tobulinimo sritis, o  rezultatus galima plačiai formuojant įrodymais grįstą politiką ekonomikos srityje. Verslumo situacija Lietuvoje 2021/2022 metų GEM tyrimu buvo apžvelgta remiantis ekspertinėmis įžvalgomis, tačiau 2022 m. planuojama ir gyventojų apklausa, kuri atskleis platesnes verslumo ekosistemos plėtros galimybes.

Tyrimo metu visos šalys pagal BVP, tenkantį vienam gyventojui, buvo suskirstytos į tris gyventojų pajamų grupes. Lietuva pagal šį grupavimą pateko į B grupę (šalys, kuriose gyvenantiems žmonėms per metus vidutiniškai tenka po 20 000 - 40 000 JAV dolerių) . Šioje grupėje pagal didžiąją dalį įvairių verslumo rodiklių Lietuva gerokai lenkia kitas 18 B grupės šalių, tokias kaip Ispanija, Lenkija, Graikija, Slovėnija ir kitas. Lietuva tarp B grupės šalių užėmė 1-ą vietą pagal įvairių verslumo rodiklių įvertinimų visumą, daugelyje yra lyderė: mokslinių tyrimų ir plėtros perdavimo ir pritaikymo, verslumo ugdymo mokyklose, naujų verslų „įėjimo į rinką“ ir daugelyje kitų sričių.

Ekspertai tvirtai sutarė, kad kai kurių šalių vyriausybių krizinėse situacijose pasitelktos priemonės ir savalaikę reakcija padėjo išvengti naujų verslų nuosmukių: geriausi rezultatai šioje srityje fiksuoti Saudo Arabijoje (į A grupę patenkančioje valstybėje) ir Lietuvoje (B grupės valstybėje). Palankiai įvertintos ir verslumo sąlygos Lietuvoje: net 12 įvairių verslumo kriterijų atžvilgiu Lietuva įvertinta kaip prioritetą verslumui ir jo plėtrai skirianti valstybė. GEM tyrimų metu sudarytame verslumo indekse Lietuva, kaip valstybė patenka į sąrašo TOP 5 kartu su tokiomis šalimis, kaip JAE (Jungtiniai Arabų Emyratai), Nyderlandai, Suomija, Saudo Arabija. Verta paminėti, jog Lietuva – vienintelė GEM tyrimo B grupės valstybė, likusios valstybės priskiriamos aukštas pajamas gaunančių gyventojų valstybių sąrašui. 

GEM tyrimų duomenimis, Lietuva palankiai vertinama, kaip šalis, kuri skatina verslą pradedančias moteris, tarp lyderių šioje srityje savo pajamų grupėse taip pat yra  JAE, Indija. Pagal surinktus duomenis, Lietuva iš kitų valstybių ženkliai išsiskiria ir savo verslo aplinkos kultūra: aplinkosauga mūsų šalyje yra laikoma didesniu prioritetu, nei verslo įmonių pelningumas ar šio sektoriaus  augimas, jeigu tai turi neigiamą poveikį aplinkosaugai.

GEM tyrimas taip pat atkleidė, kad Lietuva susiduria su iššūkiais vartotojų elgsenos srityje, ypač kainų ir paklausos kontekste, o tai ateityje gali lėtinti naujų verslo įmonių atėjimą į rinką. Pastarajai problemai spręsti greitus sprendimus rasti sunku dėl mažo Lietuvos rinkos dydžio, tačiau jei Lietuva sugebės išlaikyti aukštą verslumą kitose rodikliuose, ypač mokslo ir inovacijų srityje bei didins verslumo kompetencijų ugdymą, naujų verslų atsiradimo rodiklis šalyje gali ir toliau augti.

Global Entrepreneurship Monitor 2021/2022 Global Report

Ateinančių metų šalies gyventojų tyrimas plačiau atskleis Lietuvos antreprenerystės ekosistemos ypatumus, tačiau jau dabar remianti šių metų GEM tyrimo ekspertiniais vertinimais Lietuva – viena iš pasaulio verslumo srities lyderių tarp šalių, kuriose gyventojai gauna vidutinio dydžio pajamas. Tai į ateitį orientuota valstybė, kuri investuoja ir į gyventojų finansinio raštingumo, verslumo ugdymą bei skatinimą, taip pat skaitmenizacijos plėtrą, padedančią šalies verslui išlikti konkurencingam ir globalioje rinkoje.  Išsamiau su 2021/2022 metų tarptautinio GEM tyrimo duomenimis ir ataskaitomis galite susipažinti čia.

Reikšdamas palaikymą Ukrainos valstybei bei žmonėms ir reaguodamas į pastaruosius įvykius, Vilniaus universitetas (VU) praplečia 2020 m. vasarą įsteigtos LDK stipendijos sąlygas ir yra pasiruošęs pasiūlyti nemokamas studijas bei finansinę pagalbą Ukrainos studentams, jeigu jų studijos ir aukštojo mokslo siekimas būtų sutrikdytas. Be to, pradėta organizuoti parama Ukrainos akademinei bendruomenei – prie jos gali prisidėti visi norintieji.

„Šios nakties žinios – blogiausio scenarijaus išsipildymas. Dabar tarpusavio vienybė ir parama yra itin svarbu. Todėl Vilniaus universitetas solidarizuojasi su Rusijos agresiją patiriančiais Ukrainos žmonėmis ir, išreikšdamas palaikymą, yra pasiryžęs užkirsti kelią galimiems akademinės laisvės, aukštojo mokslo suvaržymams“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

VU kviečia prisidėti prie paramos Ukrainos akademinei bendruomene visus neabejingus VU bendruomenės narius, piliečius ir verslo atstovus. Aukoti galima VU fondo svetainėje. Paaukoti pinigai pasieks tuos akademinės bendruomenės narius Ukrainoje, kuriems jų labiausiai reikia.

VU jau kreipėsi į partnerius – Ukrainos universitetus – ir išreiškė jiems paramą bei pasiryžimą padėti – dalytis žiniomis ir resursais.

LDK stipendija 2020 m. buvo įsteigta iš universitetų pašalintiems, dėl pilietinių ir politinių priežasčių persekiojimus patyrusiems Baltarusijos studentams. Jeigu po Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje prireiks užtikrinti akademinio gyvenimo tęstinumą, VU yra pasiryžęs suteikti galimybę studijas Lietuvoje tęsti ir Ukrainos studentams.

Prašymus gauti stipendiją stojantieji gali teikti jau dabar. VU pasirengęs ieškoti įvairių būdų remti partnerių universitetų bendruomenes, pagelbėti prireikus prieglobsčio ar paramos.

Vasario 22 d. vakarą Ukrainos vėliavos spalvomis fasadą nušvietęs VU ir toliau išreikš palaikymą visuomenės ir verslo, partnerių iniciatyvoms, siekiančioms demokratinių idėjų palaikymo, telkiančioms paramą Ukrainos valstybei ir jos žmonėms. VU palaiko ir vienija istoriškai artimas Ukrainos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos tautas ir įsipareigoja skleisti žinią ir atvirai smerkti akademines ir kitas laisves varžančius pažeidimus.