Mokslo ir studijų naujienos

Jau rugpjūčio 31d. prasideda pirmakursių integracijai skirtų renginių serija #StudentAUK! Šiais metais integracijai skirtų renginių serija tęsis visą rugsėjo mėnesį, dalis renginių vyks gyvai, dalis online.

Rugpjūčio 31d. 13:00 Vilniaus universiteto Studentų atstovybės rengiamo diskusijų festivalio Ad astra diskusijoje “Tomorrow’s Dream – Today’s Reality: How to Become a Young Antrepreneur?“, dalyvauja ir VU VM direktorė dr. Birutė Miškinienė https://bit.ly/3mK3gSg.

Diskusija skirta visiems, norintiems paversti savo idėją verslu bei  sužinoti apie svarbiausius įgūdžius, padėsiančius būti kūrybiškais, novatoriškais ir lanksčiais stengiantis prisitaikyti prie nuolat besikeičiančio pasaulio.

Nepraleiskite ir susitikimo su #VUVM alumnu, Antanu Bernatoniu.  "Nuo universiteto iki 2,5 milijono investicijų per 6 mėnesius? Įmanoma, - teigia Antanas, „Human IPO“ pradininkas Lietuvoje.

Visą integracinių renginių programą rasite čia.

Siekdama identifikuoti realią verslumo situaciją šalyje ir paskatinti startuolių plėtrą, po kelerių metų pertraukos Lietuva vėl dalyvaus globalaus verslumo stebėsenos tyrime (angl. „Global Entrepreneurship Monitoring“ (GEM)).

„Mūsų siekiamybė – kad sprendimai butų priimami, vadovaujantis mokslu grįstais tyrimais. Todėl, norint paskatinti naujų ir inovatyvių verslų kūrimąsi, labai svarbu žinoti, su kokiomis kliūtimis galima susidurti pradedant verslą – būtinos įžvalgos ir duomenys, kad galėtumėme galvoti apie konkrečias verslumo skatinimo priemones, tinkančias būtent Lietuvai. Džiaugiamės, kad po kelerių metų pertraukos Lietuvoje atnaujinamas GEM tyrimas, kuris kasmet nuosekliai padės identifikuoti pagrindinius šalies verslo rinkos pokyčius ir brėžti gaires tolesnei startuolių ir verslumo plėtrai“,  – sako  ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. 

 „Šis tyrimas suteikia galimybę ne tik įvertinti vidinę kiekvienos šalies situaciją, bet ir palyginti savo bei kitų valstybių pozicijas. Be to, tai būdas tapti konkurencingesniems pasauliniu mastu priimant strateginius sprendimus tiek instituciniu, tiek nacionaliniu lygiu“, – sako „GEM Lietuva“ komandos ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos verslumo ir inovacijų plėtros vadovė profesorė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.

Pamatus Lietuvai vėl dalyvauti GEM tyrime padėjo pernai tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ir Vilniaus universiteto pasirašyta bendradarbiavimo sutartis dėl mokslu paremto verslumo tyrimų plėtojimo ir sklaidos Lietuvoje. Vilniaus universitetas įsipareigojo GEM pagrindu atlikti gilesnius verslumo tyrimus ir teikti rekomendacijas dėl Lietuvos verslumo skatinimo, stebėsenos ir reglamentavimo tobulinimo. Lietuvoje stebėseną atliks Lietuvos GEM tyrėjų grupė, sudaryta iš Vilniaus universiteto verslo mokyklos ir „Enterprise Lithuania“ profesionalų. Darbai jau vyksta, tyrimo duomenis tikimasi paskelbti 2022 metų pradžioje. 

GEM – nuo 1999 m. atliekamas didžiausias pasaulyje verslumo situacijos tyrimas. Jam pasitelkiama pasaulinius standartus atitinkanti ir viena objektyviausių, tiksliausių ir patikimiausių pripažįstama GEM metodologija verslumui tirti. Esminė stebėsenos užduotis – įvertinti verslumo įtaką valstybės ekonominiam augimui, atskleisti konkrečias nacionalines verslo sektoriaus charakteristikas ir galimybes skatinti verslumą.

GEM analizuoja įvairius verslumo aspektus: nuo priežasčių, skatinančių imtis nuosavo verslo ar kliūčių jį pradėti iki sprendimams įtaką darančių kultūrinių ir socialinių veiksnių, infrastruktūros tinkamumo naujo verslo pradžiai, švietimo suteikiamų žinių kokybės ir kt. Gaunami labai visapusiški ir išsamūs rezultatai leidžia įvertinti vidinę šalies situaciją, tendencijas, palyginti ne tik įvairius vietos regionus, bet ir savo šalies poziciją kitų šalių atžvilgiu. Duomenys padeda numatyti verslo veiklas ir tendencijas visame pasaulyje. Jie pristatomi pasaulio ekonomikos forumuose, Jungtinių Tautų, EBPO ir kitose tarptautinėse organizacijose.

Lietuva GEM tyrime dalyvavo 2011–2014 metais. Tuomet globaliu mastu ji išsiskyrė kaip šalis, turinti daugiausiai jaunų – iki 24 metų – verslininkų ir pasižyminti naujai pradėtų verslų gausa.  

GEM tyrimas svarbus ir tuo, kad suteikia galimybę būti sureitinguotiems pagal globalaus verslumo ir plėtros indeksą – GEDI (angl. „Global Entrepreneurship and Development Index“). Šis indeksas leidžia palyginti šalis, išryškinti jų silpnuosius aspektus ir potencialias tobulinimo sritis bei galimybes, pritaikyti rezultatus formuojant vidinę šalių politiką ir rengiant reikiamas programas.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Lietuvos jaunimo finansinės žinios ir įgūdžiai tarp skirtingų lyčių atstovų labai nesiskiria. Užsienio mokslininkams finansinių žinių lygį siejant su patriarchaline arba matriarchaline visuomenės santvarka, mūsų šalies jaunimas sukasi šalia viduriuko: moterys geriau nusimano apie tvarumą ir finansinius klausimus, tuo tarpu vyrai geriau valdo rizikas.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai Justinas Brazaitis ir Jurgis Žižys šiemet atliko reprezentatyvų Jaunų asmenų tvaraus finansų raštingumo tyrimą, kuriame dalyvavo 387 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 30 metų. Pasak tyrimo autorių, analizuojant skirtingų kultūrų atstovų finansinį raštingumą ryški tendencija, kad patriarchalinėse visuomenėse šeimos finansus dažniau valdo vyrai ir turi geresnes finansines žinias, matriarchalinio tipo santvarkose – moterys.

Kadangi besivystančiose šalyse dažniau dominuoja patriarchalinė santvarka, tyrimai atskleidžia, kad čia vyrai yra finansiškai labiau išprusę nei moterys.

„Sulaukdami vis daugiau respondentų atsakymų į mūsų užduotus klausimus pastebėjome, kad tvaraus finansinio raštingumo žinios tarp abiejų lyčių jaunimo yra gana panašaus lygio, o tam tikrais klausimais moterų finansinis išsilavinimas net lenkia vyrų. Didelę įtaką tokiems rezultatams daro kultūrinis aspektas, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje didėja lyčių lygybė ir šeimose vis rečiau pasitaiko ryški patriarchalinė santvarka“, – teigia vienas iš tyrimo autorių J. Brazaitis.

Jaunimo finansinių žinių tyrimo duomenimis, Lietuvoje 50 proc. moterų ir 40 proc. vyrų sugebėjo teisingai įvardinti tvaraus investavimo sąvoką. 65 proc. moterų ir 62 proc. vyrų sugebėtų teisingai apskaičiuoti ir svečioje šalyje pasirinkti pigesnius valiutos keitimo kaštus. Atitinkamai 29 proc. moterų ir 18 proc. vyrų perka ir parduoda ar atiduoda savo dėvėtus drabužius siekdami pagerinti asmeninę finansinę padėtį bei sumažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Svečioje šalyje su valiuta apsigautų trečdalis

Prekybos vietose matoma galutinė prekės ar paslaugos su nuolaida kaina atpratina vartotojus skaičiuoti ir įvertinti patiriamus kaštus. Vienas iš apklausoje jaunimui pateiktų klausimų buvo apie kelionę į išgalvotą šalį Trampandiją, kur vietoje eurus teko keisti į tenykštę valiutą TRP tam, kad būtų kuo susimokėti už 240 TRP kainuojančią vakarienę picerijoje.

Žinant, kad vienas euras lygus 20 TRP, apklausos dalyviams buvo pateikti du variantai: valiutų keitykloje sumokėti 4 proc. komisinį mokestį, o naudojantis bankomatu – fiksuotą 6 TRP mokestį.

Didžioji dalis, arba 63 proc. respondentų teisingai atsakė, kad reikėtų pasinaudoti bankomatu, tačiau net 37 proc. būtų rinkęsi valiutų keityklą.

Anot tyrimo autorių, šioje vietoje meškos paslaugą gali daryti rinkodara, kai galutinės kainos yra suskaičiuotos ir pateiktos „ant lėkštutės“. Kadangi šiais laikais didelė dalis kasdienybėje sutinkamų skaičiavimų yra atliekami už mus, vartotojai ne tik praranda gebėjimą susiskaičiuoti patys, bet ir susilpnėja jų gebėjimas teisingai pasirinkti.

Labai modernūs, tačiau drabužių patys netaiso

Jauni žmonės Lietuvoje geriausiai žino mokesčių, biudžeto bei kaupimo pensijai sąvokas, o kasdieniniame gyvenime linkę naudoti modernius sprendimus ir elgtis atsakingai: 62 proc. atsiskaito išmaniuoju telefonu, 46 proc. stengiasi naudoti savo ar daugkartinius maišelius, 23 proc. aktyviai prisideda prie aplinkos tausojimo – rūšiuoja, kompostuoja atliekas, dalyvauja įvairiose aplinkos švaros akcijose. Sugedus asmeniniams daiktams, 29 proc. stengiasi juos sutaisyti, o ne pirkti naujus.

Tačiau su drabužiais viskas nėra taip paprasta. Nors po 42 proc. Lietuvos jaunimo atstovų patvirtino, kad paaukojo ar pardavė, taip pat patys pirko dėvėtus drabužius, JAV duomenys rodo, kad dėvėtų drabužių antrinį panaudojimą stabdo tai, kad jauni žmonės patys nemoka jų pataisyti ar susisiūti.

„Kaip jaunimo atstovas tikrai galiu teigti, kad iš buitinės pusės moku mažiau nei turėčiau mokėti ar XX amžiuje mokėjo praeitų kartų atstovai. Galbūt čia ir išryškėja skirtumai tarp skirtingų kartų, kai jauni asmenys tampa mažiau savarankiški ir problemų sprendimą patiki technologijoms ar atitinkamų paslaugų teikėjams“, – teigia J. Brazaitis.

Viltis, kad šešėlinė ekonomika trauksis

Šalies jaunimo finansinių įgūdžių vertinimas atskleidė dar vieną netikėtą momentą: iki 30 metų asmenų grupėje 1 proc. jų iš investicinės grąžos gauna 80-100 proc. savo metinių pajamų.

Studentų darbui vadovavęs VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis pastebi, jog jauni žmonės išbando investavimo galimybes, domisi jomis.

„Jauni žmonės turi ir savo „išlaidų“ prioritetus, tai dažniausiai yra mokslas, materialinės gerovės susikūrimas, būstas. Praktiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad du trečdaliai pradedančių dirbti jaunų žmonių pradeda kaupti ir savo pensijai. Be to, jaunimas yra susipažinęs su biudžeto, mokesčių, kaupimo pensijai sąvokomis. Norisi tikėti ir tuo, kad supranta mokesčių mokėjimo pareigą bei turi supratimą, kaip mokesčiai yra panaudojami, todėl šešėlinės ekonomikos apimtys laikui bėgant šalyje mažės“, – sako T. Gudaitis.

Vis dėlto finansiniam raštingumui mokykloje kelti tyrimo autoriai įžvelgia milžinišką potencialą, nes kol kas net du trečdalius jaunų žmonių šiuo klausimu ugdo tėvai arba globėjai.

„Man, kaip dėstytojai, labai svarbu ne tik suteikti studentams žinių, bet ir juos įkvėpti“, – sako geriausia 2020 m. dėstytoja išrinkta Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos lektorė Gražina Cislikauskienė. Ji įsitikinusi, kad barjero tarp dėstytojo ir studento panaikinimas – tiesiausias kelias į atviras diskusijas, o užduodami klausimai leidžia išsiaiškinti studentų poreikius, interesus ir turimą patirtį.

Kas, jūsų nuomone, yra svarbiausia kuriant santykį, ryšį tarp dėstytojo ir studento?

Svarbiausia yra abipusė pagarba ir noras pažinti vienam kitą. Man svarbu susipažinti su studentais, paklausti, kas juos domina, kokie jų pomėgiai ir kas jiems svarbu. Taip pat visada akcentuoju, kad man studentai yra lygūs, jie man kolegos, o ne „pavaldiniai“, jie visada gali klausti, o jų nuomonė bus išklausyta. Iš studentų man svarbu gauti grįžtamąjį ryšį, todėl mokomės, kaip teisingai ji pateikti. Tikiu, kad mano grįžtamasis ryšis jiems padeda tobulėti

Ką šis santykis suteikia dėstytojui?

Ieškote studijų, kurių metu gausite tiek teorinių, tiek praktinių žinių, įgūdžių ir kompetencijų, kurias patogiai galėsite derinti su darbu, kurios suteiks ne tik magistro laipsnį, bet ir naudingą patirtį? Jeigu taip, labai kviečiame studijuoti VU Verslo mokyklos magistrantūroje!

2021 m. priimame į šias  magistrantūros studijų programas:

• Skaitmeninę rinkodarą
• Digital Marketing
• DeepTech Entrepreneurship
• Tarptautinio verslo finansus
• International Project Management
• MBA Entrepreneurship

„Šiuo metu vyksta priėmimas į magistrantūros studijas ir dažnai sulaukiame klausimų dėl finansavimo galimybių, jei pretenduojama į valstybės nefinansuojamas vietas – o tų galimybių yra išties daug! Apie dalį jų stojantieji nėra girdėję ar nežino” – teigia doc. dr. Jurgita Vizgirdaitė, VU Verslo mokyklos l. e. p. studijų tarnybos vadovė - direktoriaus pavaduotoja. Kviečiame susipažinti su pagrindinėmis jų:

• Valstybės remiama paskola. Paskolos grąžinimo pradžia - po 12 mėnesių nuo paskolos sutartyje nurodytos pradinės studijų pabaigos datos arba studijų nutraukimo datos, o grąžinimo terminas – 15 metų. Svarbu: paskolų terminai rudens semestrui bus paskelbti Valstybinio studijų fondo svetainėje nuo rugpjūčio 20 d.
• Labai gerai besimokantys studentai taip pat gali pretenduoti į studijų kainos kompensavimą, kurį administruoja Valstybinis studijų fondas. 
• Mūsų patirtis rodo, kad studentų studijas taip pat pilnai ar dalinai gali finansuoti ir jų atstovaujamos organizacijos. Dėl tokių galimybių stojantiesiems rekomenduojame pasitarti su jų darbdaviais.
• Susigrąžinti iki 20 proc. sumokėtos studijų kainos. Pajamų mokesčio lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, už kelintas studijas gyventojas sumokėjo ir neatsižvelgiant į studijų formą. Jeigu buvo paimta paskola iš kredito įstaigos, susigrąžinti dalį įmokos galėsite tada, kai pradėsite grąžinti kredito įstaigai paskolą.
• Alumni kaina. VU alumnai gauna mažesnę studijų kainą.
• Studentai studijų metu gali gauti vardinę Verslo mokyklos stipendiją, skatinamąją, socialinę, vienkartinę socialinę, vienkartinę tikslinę, vardinę stipendijas. Daugiau informacijos.

Taip pat svarbu paminėti, kad studijų kaina yra mokama už semestrą ir ją galima mokėti dalimis ar ją atidėti.

Jeigu turite klausimų, susisiekite su mumis:

Tel. +370 612 46044

El. p.

Visiems savo paslaugų vartotojams VU biblioteka stengiasi suteikti jų poreikius atitinkančias paslaugas, malonią ir draugišką aplinką, kvalifikuotą informacinę pagalbą. Tačiau siekiant dar geriau pažinti savo vartotojus, įgyvendinti jų lūkesčius ir užtikrinti dar kokybiškesnį bibliotekinį aptarnavimą, labai svarbi nuomonė apie jau teikiamų paslaugų kokybę ir įvairovę. 

Todėl visus bibliotekos lankytojus labai kviečiame užpildyti anketos LibQUAL klausimyną ir išreikšti savo nuomonę apie tai, kokią jūs norėtumėte matyti VU biblioteką, kaip vertinate čia teikiamas paslaugas, pradedant išteklių pasirinkimu, aptarnavimo kokybe, baigiant siūlomomis darbo vietomis ir gaubiančia atmosfera. Išsakydami savo vertinimus padėsite bibliotekai tobulėti, sukurti erdvę, kurioje puikiai jaustųsi kiekvienas VU bendruomenės narys.

Anketą pildantys studentai, dėstytojai, ir kiti bibliotekos paslaugų vartotojai kartu bus įtraukti į smagų žaidimą – kiekvienas užpildęs anketą turės galimybę laimėti nepaprastai spalvingus ir akademiniame gyvenime reikalingus bibliotekos suvenyrus. Apklausos dalyviai bus atrinkti ir apdovanoti burtų keliu.

Dirbtinis intelektas, genų inžinerija, elektromobiliai, kvantiniai kompiuteriai – tai naujosios kartos technologijų inovacijos, į kurias pasaulis šiandien telkia savo dėmesį. Jos keičia ne tik pramonės sritis, bet ir kiekvieno iš mūsų ir ateities kartų gyvenimą. Specialistų, gebančių veikti dinamiškoje verslo aplinkoje ir diegti moksliniais tyrimais grindžiamas inovacijas, poreikis itin auga, todėl Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla su viena didžiausių pasaulio mokslo organizacijų – Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija (European Organisation for Nuclear Research, CERN) artėjančius studijų metus pasitinka pristatydamos unikalią ir Baltijos šalyse analogų neturinčią magistrantūros studijų programą „Aukštųjų technologijų verslas“ (angl. Deeptech Entrepreneurship).

Kviečiame skirti 1,2 procento VU Verslo mokyklos organizuojamai „Verslumo akademijai“ ir prisidėti prie jaunųjų antreprenerių įgūdžių ugdymo.

Lėšos, surinktos iš 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, suteiks daugiau galimybių plėsti „Verslumo akademijos“ projekto veiklą ir pakviesti jame dalyvauti daugiau moksleivių iš sunkiau gyvenančių šeimų.

Greičiausiai ir patogiausiai prašymą galite pateikti  elektroniniu būdu per EDS;

Prašymą taip pat galite:

• įteikti tiesiogiai bet kuriai AVMI;
• atsiųsti paštu (išskyrus elektroninį paštą) į VMI prie FM Mokestinių prievolių departamento Dokumentų tvarkymo ir archyvavimo skyrių adresu: Neravų g. 8, 66257 Druskininkai.
• pateikti ir per   VMI mobiliąją aplikaciją.

E1 Gavėjo tipas: 2

E2 Gavėjo identifikacinis numeris (kodas): 211950810

E3 Mokesčio dalies paskirtis: Verslo mokykla

E4: 1,2

Deklaraciją reikia pateikti iki š. m. gegužės 3 d.

Nuoširdžiai dėkojame visiems, palaikantiems „Verslumo akademiją“!

Studentai, mokantys už studijas, deklaruodami savo 2020 m. pajamas ir pasinaudoję gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, gali susigrąžinti iki 20 proc. sumokėto studijų mokesčio.

Pajamų mokesčio lengvata taikoma neatsižvelgiant į tai, už kelintas studijas gyventojas sumokėjo ir neatsižvelgiant į studijų formą.

Jeigu dar nesate pajamų mokesčio mokėtojai arba neturite galimybės pasinaudoti lengvata, ją prisitaikyti gali Jūsų tėvai (įtėviai), globėjai, rūpintojai ir (arba) sutuoktinis.

Jeigu buvote paėmę paskolą iš kredito įstaigos, susigrąžinti dalį įmokos galėsite tada, kai pradėsite grąžinti kredito įstaigai paskolą.

Tad jei dar to nepadarėte, kviečiame pateikti savo deklaracijas už 2020 m. iki šių metų gegužės 1 d. ir susigrąžinti iki penktadalio studijų kainos!

Daugiau informacijos galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos tinklalapyje.

Užsitęsusi pandemija pristabdė įprastinį visų gyvenimą – tiek darbas, tiek studijos nuotoliniu būdu nieko nebestebina. Vis dėlto viltis, kad rudenį galimai grįšime prie įprastų studijų vis didėja, ypač žvelgiant į studentų, pateikusių paraiškas įvairioms mainų programoms – Erasmus+, Arqus ir Coimbra grupės, ISEP, dvišalių mainų – skaičius. Rudenį studijoms pagal šias mainų programas išvyks rekordinis VU VM studentų skaičius.

Erasmus + programoje pateiktos 37 paraiškos (tuo tarpu 2020 m. rudens semestre pagal šią programą studijoms partnerių institucijose išvyko 2 studentai).  Po truputį studentai atranda Arqus grupės partnerių universitetus ir paraiškų studijoms šiuose universitetuose daugėja. Šia galimybe 2020 m. rudens semestre pasinaudojusi Tarptautinio verslo programos studentė Ainė Raupelytė džiaugiasi nepabūgusi Covid-19 grėsmės ir vis dėlto išvykusi studijuoti į Padujos universitetą Italijoje, kurį labai rekomenduoja kitiems studentams.

Mieli absolventai,

savo ir Vilniaus universiteto Verslo mokyklos bendruomenės vardu sveikinu Jus sėkmingai baigus verslo studijas. Tai ypatingai svarbus įvykis ne tik Jums, Jūsų šeimoms ir artimiesiems, tačiau ir visai mūsų bendruomenei, nes Jūs – ypatinga 2021 metų laida, nepabūgusi Covid-19 sukeltų iššūkių ir nuotolinių studijų išbandymų!

Apgailestaujame, kad dėl karantino suvaržymų negalime gyvai Jūsų pasveikinti baigus studijas, tačiau labai norėsime Jus pamatyti vasarą vyksiančiame VU Verslo mokyklos 5-erių metų gimtadienyje.

Norime pakviesti Jus likti Verslo mokyklos bendruomenės dalimi, aktyviai įsitraukti į alumnų veiklą ir tapti Verslo mokyklos ambasadoriais. Kviečiame grįžti į Verslo mokyklą – papasakojant savo sėkmės istorijas studentams, o gal Verslumo akademijos moksleiviams. O galbūt norėsite pasiūlyti savo temą ar verslo atvejį baigiamajam darbui? Sharing is caring, tad kviečiame dalintis savo džiaugsmais ir pasiekimais su mūsų bendruomene ir augančia verslių studentų karta.  

Dar kartą nuoširdžiai sveikiname šia svarbia proga, linkime sėkmės, įkvėpimo, kūrybiškumo bei neprarasti noro mokytis ir nuolat tobulėti!                                                                                                                                           

Nuoširdžiai,

VU Verslo mokyklos direktorė

dr. Birutė Miškinienė

Vilniaus universiteto Verslo mokykla sėkmingai baigė dalyvavimą projekte The Baltic Sea Underground Innovation Network (BSUIN). Projekto metu buvo įkurta Europos požemines laboratorijas vienijanti asociacija, išplėtoti Baltijos jūros regione esančių požeminių kasyklų ir laboratorijų tinklas bei išanalizuotos jų teikiamos galimybės verslui ir inovacijų kūrimui. Šiose požeminėse kasyklose buvo atliekami įvairūs moksliniai tyrimai, vykdomos verslo aplinkos ir plėtros galimybių analizės. Projektas buvo įvertintas kaip itin sėkmingas, todėl buvo patvirtintas jo pratęsimas su dar ambicingesniais tikslais. 

„Šis projektas tęsėsi daugiau nei dvejus metus ir atnešė tikrai puikius rezultatus – tikime, kad kartu nuveiktas darbas prisidės prie didesnio verslo ir mokslo bendradarbiavimo, naujų galimybių inovacijų kūrimui ir Baltijos regiono plėtros. Projektas išskirtinis ir tuo, jog jame dalyvaudama Verslo mokykla praplėtė savo tarptautinių partnerių tinklą ir užmezgė itin stiprius patikimus ryšius. Jau dabar galime pasidžiaugti naujomis bendradarbiavimo idėjomis bei projektais, kuriuos pradedame įgyvendinti. Tikime, jog tai atneš daug naudos Verslo mokyklos ir viso Universiteto bendruomenei“ – teigia VU Verslo mokyklos direktorė dr. Birutė Miškinienė.

The Baltic Sea Underground Innovation Network (BSUIN) projekte dalyvavo 14 partnerių ir 18 asocijuotų organizacijų iš 9 Baltijos jūros regiono valstybių. VU Verslo mokykla buvo atsakinga už verslo analizės sritį, projekto informacijos sklaidą ir BSUIN tinklo pasiūlymo paketo sukūrimą tolimesnei sklaidai.

„BSUIN projektas buvo įvertintas kaip itin sėkmingas. Puikus partnerių darbas lėmė ir norą užtikrinti šio projekto metu gautų rezultatų tęstinumą įveiklinant Europos požemines laboratorijas vienijančią asociaciją – European Underground Laboratories Association. Šiam tikslui įgyvendinti gavome pritarimą dar 9 mėnesius dirbti kartu ir pasiekti tikrai ambicingus tikslus. Tikime, kad ir pasibaigus projektui ši asociacija toliau sėkmingai prisidės prie Baltijos šalių ir Europos regiono inovacijų ekosistemos kūrimo, o mes labai džiaugiamės galėdami būti to dalimi“ – teigia vienos iš projekto dalių vadovas Vytenis Mockus.

Naujajame projekte VU Verslo mokykla bus atsakinga už projekto rinkodarą.

VU Verslo mokykla kviečia prie akademinės komandos prisijungti:

• Inovacijų vadybos profesorių (-ę);
• Verslo finansų docentą (-ę);
• Verslo, antreprenerystės asistentą (-ę);
• Žmogiškųjų išteklių valdymo asistentą (-ę);
• Tarpkultūrinės verslo komunikacijos lektorių (-ę)

Dokumentų konkursui pateikimo terminas – 2021 m. kovo 8 d.

Jei turite klausimų, prašome susisiekti el. p.  

Universiteto praktika yra neatsiejamas studijų procesas, kuris suteikia studentams galimybę įgyti praktinių įgūdžių realioje profesinėje aplinkoje. VU VM pagrindinis fokusas, renkantis partnerius studentų praktikos vietoms visada buvo kokybė: „Siekdami studentus išleisti į naudingas praktikos vietas, su įmonių atstovais vykdome derybas. Tad, savo atsakingus, kūrybiškus bei verslius studentus, siekiančius įgauti patirties ir ugdyti naujas kompetencijas išleidžiame tik pas patikimus partneriu“ – teigia VU VM atstovė studentų praktikoms S. Vileito. Šiais metais tarptautinio verslo programos studentai privalomąją praktiką atliko šiose srityse:

• Pardavimai
• Personalo valdymas
• Apskaita
• Verslo plėtra
• Logistikos administravimas
• Rinkodara
• Projektų valdymas
• Produkto vystymas
• Individuali veikla/šeimos verslas

Verslo finansų studentų pasirinktos sritys privalomai praktikai atlikti:

• Finansinių projektų auditas
• Apskaita
• Duomenų analitika
• Finansinės verslo konsultacijos
• Verslo paskolos
• Auditas

Savo patirtimi dirbant su VU VM studentais praktikos metu dalinasi ir įmonių atstovai:

„VU VM atstovė praktikų procesui rūpestingai parenka studentams praktines vietas, stebi praktikos procesą, nuolatos palaiko komunikaciją tarp dviejų šalių. Be galo džiugina toks atsakingas ir pareigingas fakulteto požiūris tiek į įmonę, tiek į praktikantą. Noriu pasidžiaugti, kad VU VM rekomendavo mūsų reklamos dizaino agentūrai ADFACE puikią praktikantę su kuria sėkmingai įgyvendinome praktines užduotis ir sutarėme dėl tolimesnio bendradarbiavimo. Ačiū VU VM už bendradarbiavimą!“ – „AdFace“ agentūros vadovė R. Čekaitė.

„Praktikantai įmonėje – išties nauja ir pokyčių atnešanti patirtis! Nors turime daug asistentų bei freelancerių, VU Verslo mokyklos praktikantai buvo pirmieji, suteikę galimybę į studijos procesus pažiūrėti iš šono. Kaip visada po projektų, pasibaigus praktikai darėme reflekciją. Studijoje įprasta, kad komanda auga saviorganizacijos principu, tad reflekcijos metu apibendrinome, kad ateityje praktikantams galėtume paruošti konkretesnes užduotis, nes praktikos laikas ribotas ir vos spėjus „apšilti kojas", ji baigiasi. Iš kitos pusės, edukavome jaunus žmones, kad gyvenime ne visada bus paruoštos gairės ir asmeninė iniciatyva yra labai sveikintina. Linkime mūsų buvusiems komandos nariams didelės sėkmės bei laukiame svečiuose papasakoti apie savo tobulėjimo kelią. Ar dar turėsime praktikantų? Tikrai taip, nes augti nori ir studentai, ir studija“.

 – R. Bernotaitė Ir ,,Brazzi studio“ komanda

„Džiaugiamės turėdami galimybę suteikti būtinos erdvės VU VM studentams išbandyti ir įprasminti studijų metu įgytas žinias. Kviesdami studentus praktikai akcentuojame jiems suteikiamą iniciatyvos laisvę ir lyderystę priimti sprendimus, prisiimant atsakomybę už rezultatą. Įsitikinome, kad VU VM ruošiami absolventai ateidami atlikti praktikos, tampa mūsų partneriais, kuriuos ne tik ugdome, bet ir patys semiamės naujų patirčių, požiūrių ir žinių.“ - „GSP Supply“ vadovas D. Bražinskas

Šių metų praktikos gynimai kaip ir visas studijų procesas vyko nuotoliniu būdu, tačiau tai nesutrukdė studentams pasidalinti savo įgauta patirtimi bei įmonių apžvalga, o komisjos nariams tinkamai įvertinti studentų profesinį tobulėjimą!

Mieli #VUVM bendruomenės nariai,

Šie metai mums visiems padėjo įvertinti tai, ko galbūt niekada nepastebėdavome per nuolatinę skubą, mus supančius kasdienius rūpesčius bei darbus. 2020 – ieji, tarsi privertė mus sustoti, iškvėpti, apsidairyti ir susitelkti bendrų tikslų link. Tegu tie pasiekti tikslai – suteiks Jums motyvacijos siekti naujų viršūnių 2021 – aisiais, o vidinė pauzė ir ramybė niekada nepalieka jūsų namų!

Šių metų šventės bus kiek kitokios nei įprasta, tačiau mes linkime, kad jaukumas ir šiluma užpildytų Jūsų širdis.

Saugokime save ir artimuosius, būkime sveiki!

Sveikinimai nuo Kalėdų Senelio iš Laplandijos skrieja pas Jus!

Senelio sveikinimą galite peržiūrėti čia: https://bit.ly/34El5Ir

Šiandien, gruodžio 22 d., iškilmingo Vilniaus universiteto šventinio metų pabaigos renginio metu buvo apdovanoti geriausi 2020 m. Vilniaus universiteto dėstytojai. Geriausia VU Verslo mokyklos dėstytoja buvo išrinkta Gražina Cislikauskienė – studentų ir kolegų labai mylima verslo anglų kalbos lektorė.

„Negaliu pasakyti, kad buvau labai gera studentė ir ne dėl to, kad mano pažymiai buvo blogi ar neturėjau motyvacijos, o dėl to, kad man visada kildavo daug klausimų, norėjau diskutuoti ir pasiginčyti, reikšdavau savo nuomonę, jei kas nepatikdavo ar patikdavo, o labiausiai norėjau viską daryti tiesiog kitaip nei kiti – tas dažnai „nesuveikdavo“. O dabar esu kitoj barikadų pusėj ir visa tai pasirodo veikia! Gal dėl to, kad studentai yra man lygūs, jie mano kolegos, o ne „pavaldiniai“, nesu aukščiau už juos, o mano paskaitų principas labai paprastas, tiesiog ruošiu jas taip, kad man pačiai būtų įdomu“ – apie tai, kaip jaučiasi gavusi šį įvertinimą ir kokiais metodais vadovaujasi paskaitų metu, sakė lektorė Gražina Cislikauskienė.

Lektorė Gražina Cislikauskienė savo paskaitų metu siekia studentus motyvuoti, įtraukti aktyviai dalyvauti ir mokytis teikti grįžtamąjį ryšį – tiek kolegoms, tiek jai pačiai. Dėstytoja paskaitų metu mielai dalinasi savo asmenine patirtimi ir visada laukia studentų nuomonės, stengiasi, kad studentai jaustųsi laisvai. Dėstytoja taip pat aktyviai įsitraukia į įvairias bendruomenės veiklas: dalyvauja tarptautiniuose projektuose, įvairiuose Verslo mokyklos renginiuose ir iniciatyvose, moko kolegas anglų kalbos, mentoriauja ir įvairiais būdais dalinasi savo kompetencijomis, patirtimi bei šilta šypsena.